N.Modi, nevengiantis fotografų dėmesio ir darytis asmenukių, atrodo raginantis pradėti kultūrinę revoliuciją, pamindamas šimtmečius gyvuojančias kastų tradicijas, pagal kurias gatves valantis valstybės tarnautojas Indijos visuomenei atrodo neįsivaizduojamas. Pradėjęs naują kampaniją „Swachh Bharat Abhiyaan“ („Švarios Indija misija“), premjeras metė iššūkį tam susiskirstymui, reikšdamas pagarbą paprastam fiziniam darbui ir sakydamas, kad švarus gyvenimo būdas turi tapti nacionaliniu tikslu.

Vis dėlto tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai N.Modi viešai pasirodė su šluota.

Praėjus metams nuo premjero darbo pradžios, Indija išliko tradiciškai nešvari: oro tarša kai kuriose šalies vietose yra viena didžiausių pasaulyje, jos upės dvokia nuo kanalizacijos nuotekų, o daugiau negu pusė iš 1,2 mlrd. šalies gyventojų gamtinius reikalus iki šiol atlieka po atviru dangumi. Nors vyriausybės pateikia viziją apie naują tviskantį pasaulį su išmaniaisiais miestais, skaidriais kaip krištolas vandens telkiniais, visiems prieinama saulės energija ir tualetais, kol kas išlieka paslaptis, kaip N.Modi planuoja tai pasiekti.

Pasak aplinkosaugos ekspertų, vyriausybė tuo pačiu metu deda pastangas, kad būtų atšaukti kai kurie sunkiai iškovoti ekologiniai įstatymai.

Kai šimtai milijonų žmonių gyvena skurde, daugelis įsitikinę, kad svarbu bet kokia kaina užtikrinti ekonomikos augimą. Naujausiame biudžete išlaidos aplinkos apsaugai buvo apkarpytos 25 proc., bet mažai kas dėl to protestavo. Verslo lyderiai tai pat giria N.Modi vadovavimą, sakydami, kad premjeras itin aktyviai stengiasi pritraukti užsienio investicijų ir gerina Indijos įvaizdį.

N.Modi požiūris artimas ankstesnei Vakarų šalių strategijai „pirmiau užaugti, o susitvarkyti vėliau“, sako istorijas Ramachandra Guha.

„Bet mes negalime naudotis kolonijomis, kitaip negu galėjo Europa, – pabrėžė jis. – Nėra nei vienos Indijos dalies, kurioje niekas negyventų. Jeigu įrengi akmens anglių kasyklą, pastatai fabriką prie upės – tuomet iš kažko atimi žemę, švarų vandenį arba miškus.“

Indija yra pagarsėjusi nesugebėjimu vykdyti savo planus. Ankstesnės vyriausybės žadėjo užtikrinti geresnę higieną, švaresnes upes, plėtoti atsinaujinančių šaltinių energetiką ir vykdyti įvairias kovos su tarša priemones.

N.Modi žada iki 2022 metų penkiskart išplėsti saulės energetikos sektorių, o iki 2019-ųjų – užtikrinti, kad visi gyventojai galėtų naudotis tualetais, taip pat išvalyti Gangos upę nuo fekalinių nuotekų ir teršalų. Kad šis pažadas būtų išpildytas, reikėtų įrengti po 70 tūkst. tualetų per dieną. Indijai dar lieka įrengti apie 100 mln. tualetų, o lėšos higienos gerinimui naujausiame biudžete buvo sumažintos perpus.

Aplinkosaugininkai smarkiai susirūpinę, koks bus N.Modi vyriausybės palikimas. Jie pažymi, kad didėja spaudimas aplinkos apsaugos politikai, turinčiai pažaboti taršą, užkirsti kelią nesąžiningam žemės nusavinimui ir suteikti didesnius įgaliojimus genčių bendruomenėms tvarkytis savo gyvenamosiose teritorijose.

Atėjęs į valdžią, N.Modi vienu iš pirmųjų savo įsakų įkūrė komitetą, kuris po trijų mėnesių paskelbė ataskaitą, rekomenduojančią iš esmės pertvarkyti aplinkosaugos reguliavimą. Be kita ko, tame dokumente siūloma atsisakyti nepriklausomų taršos priežiūros institucijų ir leisti nustatinėti taršos politiką pačiam verslui.

N.Modi ir daugelis jo ministrų leido aiškiai suprasti, kad Indijos ekologinius įstatymus laiko kliūtimi ekonomikos plėtrai, stabdančia pramonės vystymąsi ir infrastruktūros objektų, tokių kaip užtvankos, keliai ir geležinkeliai, statybas.

Indijos ekonomika kelerius metus augo tik po 4–5 procentus, verslo ir investuotojų pasitikėjimui blėstant dėl painaus biurokratijos voratinklio, staigių politikos pokyčių ir didžiulio masto korupcijos skandalų. Tačiau ekonomistai prognozuoja, kad Indija šiemet paverš pasaulinės ekonomikos augimo lyderės statusą iš Kinijos – prognozuojama, kad šalies ūkis išsiplės 7,4 procento.

Tačiau blogėjanti aplinkos būklė Indijai kasmet kainuoja bent 5,7 proc. bendrojo vidaus produkto, sako Pasaulio bankas. Prognozuojama, kad tie nuostoliai didės, dėl jungtinio taršos poveikio blogėjant visuomenės sveikatos būklei, nykstant Indijos miškams, degraduojant dirvožemiams ir senkant vandens ištekliams.

Kritikai perspėja N.Modi, kad jis gali sulaukti neigiamo atsako, mažindamas vietos bendruomenių teises ir aukodamas dešimtmečius gyvavusius aplinkosaugos įstatymus, reikalaujančius griežtai vertinti plėtros projektų poveikį aplinkai, net jeigu tų teisės aktų ne visuomet laikomasi.

Žvejai pradėjo protestuoti dėl pakrančių taršos, o dešimtys tūkstančių ūkininkų praeitą mėnesį sukilo prieš planus palengvinti žemės nusavinimo tvarką. Jau kelis dešimtmečius vykstantis maoistų sukilimas nežada liautis, palaikomas miškingų šalies regionų bendruomenių, kurios taip pat reikalauja sąžiningesnio pajamų iš šalies gamtinių išteklių padalijimo.

„Man atrodo, kad visa tai galiausiai blogai baigsis, – sakė Delyje įsikūrusios aplinkosaugos konsultacinės grupės ERC direktorius Pushpas Jainas. – Jeigu eliminuosime viešus svarstymus, kuriuose poveikį patiriantys žmonės gali būti išklausyti, tuomet rūpesčių neišvengsime.“