Dovanos plūsta iš toli – nuo tokių asmenų kaip Vladimiras Putinas (kuris nubraukė beveik 1 mlrd. dolerių siekusią Uzbekistano skolą) ir Barackas Obama (kuris padovanojo 300 šarvuočių). Taigi ką padarė šios mažai žinomos šalies 77 metų lyderis, kad nusipelnė tokių įtakingiausių pasaulio vyrų malonių?

Paprasčiausiai jis tinkamu metu atsidūrė tinkamoje vietoje.

Tinkama vieta – tai šalis, buvusi Sovietų Sąjungos dalis, turinti 136 km ilgio sieną su Afganistanu. Tinkamas laikas – tai Šaltojo karo laikų repriza, kai Jungtinės Valstijos su buvusia Sovietų Sąjunga nesutaria dėl visko, pradedant Sirija ir baigiant Ukraina.

I. Karimovo sugebėjimas supriešinti JAV ir Rusiją suteikė jam judesių laisvę. Nė viena iš šių valstybių nespaudžia jo keisti savo despotiškus valdymo būdus.

Kas tai yra? 24 metai įvairių variacijų žiaurumo. I. Karimovas praktikuoja prievartinį vaikų darbą, yra nužudęs šimtus beginklių protestuotojų ir netgi du kalinius išviręs gyvus. Jis yra mažas ir storas, o jo veidas nusėtas senatvinėmis dėmėmis.

Tačiau tai nėra silpnumo ženklai. Jo nešališkas elgesys kelia žmonėms baimę. 2014 metais jis paskelbė namų areštą savo paties vyriausiajai dukrai, kai ši pasisakė prieš savo tėvą.

Freedom House“ Uzbekistano vyriausybę priskiria „blogiausioms iš blogiausių“ – kartu su Centrine Afrikos Respublika, Šiaurės Korėja ir Somaliu, rašo svetainės ozy.com autorė Laura Secorun Palet.

Tačiau skirtingai negu kitos valstybės iš „Freedom House“ blogųjų sąrašo, Uzbekistanas yra ekonomiškai stiprus. Šalis gyvena iš naftos, o jos bendrasis vidaus produktas dėl dujų, aukso ir medvilnės eksporto kasmet paauga 8 proc.

„Prie I. Karimovo ekonominės nepriklausomybės ir ekonominio diversifikavimo politikos ekonominė padėtis yra gera“, – teigė profesorė Kathleen Bailey iš Bostono koledžo, pažymėdama, kad skurdo lygis nuo 28 proc. 2001 metais sumažėjo iki 16 proc. 2011 metais.

Prie to prisideda ir stiprūs ryšiai su Motina Rusija: Maskva praėjusiais metais nusprendė nurašyti didžiąją dalį Uzbekistano skolos, siekusios 890 mln. dolerių, ir nors I. Karimovas kritikuoja Rusijos veiksmus Ukrainoje, jo vyriausybė vis dar parduoda Rusijai daug dujų.

Gulnara Karimova
Apie ankstyvąjį I. Karimovo gyvenimą žinoma nedaug. Jis augo sovietinėje našlaičių prieglaudoje, bet niekas tiksliai nežino, kas buvo jo tėvai ar kaip jie mirė. I. Karimovas studijavo inžineriją ir ekonomiką ir vėliau įstojo į Komunistų partiją.

Žlugus Sovietų Sąjungai, jis laimėjo Uzbekistano prezidento rinkimus. Nuo tada jis vadovauja šaliai, nors konstitucija prezidento valdžią riboja iki dviejų kadencijų. Be to, kad pamynė demokratijos taisykles, I. Karimovas atgaivino tokias sovietines tradicijas kaip prievartinis darbas valstybės prižiūrimose operacijose.

Uzbekų jaunuoliai nuo 15 iki 17 metų, o kartais ir vos 9 metų sulaukę vaikai, moksleivių atostogas leidžia kartu su mokytojais beveik už dyką rinkdami medvilnę. (I. Karimovo spaudos tarnyba į užklausas dėl komentarų ar interviu neatsiliepė.)

Protestuoti prieš jo valdžią yra sudėtinga ir pavojinga. 2005 metais I. Karimovas disidentams pasiuntė aiškią žinią, nurodydamas šaudyti į neginkluotus protestuotojus. Per šį susidorojimą, vadinamą Andižano skerdynėmis, žuvo per 1500 protestuotojų.

„Kaip kažkas išdrįs pasisakyti, kai matė, kaip jis nužudė visus šiuos civilius gyventojus?“ – sakė opozicinės partijos „Sunshine Uzbekistan“ pirmininkas Sanžaras Umarovas, kurį 2007 metais įkalino ir kankino I. Karimovo režimas.

Uzbekistano kalėjimuose dėl politiškai motyvuotų kaltinimų už grotų laikoma dešimtys žmogaus teisių aktyvistų ir žurnalistų. Nesaugūs yra net I. Karimovo vaikai: duktė Gulnarna, kadaise buvusi popmuzikos žvaigžde, vis dar yra įkalinta savo namuose dėl kaltinimų korupcija.

Daugėja ir religinių persekiojimų. Uzbekistanas yra musulmoniška šalis, bet pagal klasikinį elgesio modelį šalies diktatorius yra pasitelkęs džihado grėsmę, kad susidorotų su savo priešininkais.

Organizacija „Uzbekistano žmogaus teisių gynėjai“ skaičiuoja, kad dėl kaltinimų, susijusių su „religiniu ekstremizmu“ , buvo įkalinta daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Daug sulaikytųjų buvo pasmerkti myriop be jokio teismo, o du kaliniai buvo išvirti gyvi.

Galimybių išsisukti taip pat nėra. 2012 metais jaunas musulmonų dvasininkas Obidhonas Nazarovas, išdrįsęs mesti iššūkį I. Karimovui, buvo nušautas savo namų laiptinėje Švedijoje.

Nepanašu, kad artimiausiu metu tokia padėtis pasikeistų. Apsvarstykime geopolitinį kontekstą: Pakistanas nėra patikimas sąjungininkas kovoje prieš Talibaną, o planuojamas pasitraukimas iš Afganistano gali sukelti grėsmę šio regiono stabilumui.

Analitikai tvirtina, kad Jungtinėms Valstijoms pernelyg reikia I. Karimovo, ypač Uzbekistano karinės bazės, kuri yra paranki dislokuojant karius Afganistane ar tiekiant į jį būtiniausias priemones, kad pradėtų jam prieštarauti.

Tačiau susidėjusios su I. Karimovu, Jungtinės Valstijos daugiau negu užmerkia akis prieš jo žmogaus teisių pažeidimus: oponentai tvirtina, kad JAV palaiko jo režimą. 2012 metais B. Obama atšaukė draudimą tiekti pagalbą sostinei Taškentui, o anksčiau šiais metais pareigūnai paskelbė, kad Uzbekistanui bus padovanota karinės technikos.

Paprašytas pakomentuoti galimą žmogaus teisių pažeidimų pavojų, JAV Valstybės departamentas nurodė svetainei OZY vieną valstybės sekretoriaus pavaduotojo pranešimą, kuriame ši tema tiesiogiai nenagrinėjama.

I.Karimovas neseniai laimėjo naujausius miglotus rinkimus, surinkdamas 91 proc. balsų. Tačiau net naujoji koalicija tarp Uzbekistano liaudies demokratinės partijos ir Uzbekistano socialdemokratų partijos nieko negalės padaryti. Štai kodėl K. Bailey mano, kad „Islamo Karimovo viešpatavimas pasibaigs tik jam mirus“.

Gali būti, kad tai ne už kalnų. Prieš kelis mėnesius I. Karimovas buvo nualpęs. Sklando gandai, kad 77 metų šalies lyderis serga.

Nors jo mirtis Uzbekistanui sukeltų dar daugiau problemų, po ketvirtadalio šimtmečio prie I. Karimovo valdžios ir dar prieš tai po 70 metų trukusio sovietų valdymo šalis turėtų progą viską pradėti iš naujo.