Rusijos užsienio reikalų ministras dar kartą pabrėžė, kad Krymo žmonės patys apsisprendė jungtis prie Rusijos, ir patikslino, kad gegužės 22 dieną vyks kontaktinės grupės, padedančios spręsti krizę Ukrainoje, politinių klausimų pogrupio posėdis, skelbia naujienų agentūra „Interfax“.
S. Lavrovas nepraleido progos įgelti Vakarams ir aplaktinti Jungtinių Valstijų kišimusi į Rusijos politiką ir jos tarptautinius santykius. Kalbėdamas apie Vašingtono bandymus kištis į Maskvos reikalus, S. Lavrovas metė kaltimus ir EP teigdamas, kad Rusijos valdžia žino apie Europos Parlamento rekomendacijas finansiškai remti Rusijoje veikiančias antivyriausybines jėgas. „Jos, kalbant apie įgyvendinimo būtinybę, neturi juridinio pagrindo. Pažiūrėsime, kokių veiksmų imsis Europos Komisija. Tikimės, kad ten dar liko mąstančių žmonių“, – teigia S. Lavrovas.
Anot S. Lavrovo, tai „ne vienintelis pavyzdys, įrodantis, kad į šalies vidaus reikalus kišasi tie, kurie pasisako prieš dabartinę valdžią“. Konkrečiai, kaip sako Rusijos diplomatijos vadovas, Jungtinėse Valstijose buvo priimtas prezidento Baracko Obamos pasirašytas įstatymas „Dėl paramos laisvei Ukrainoje“, kur yra ir skyrius apie Rusiją, „parašytas būtent tokiu stiliumi“.
„Ten konkrečiai įvardijami ir finansinės paramos skaičiai – apie 60 mln. dolerių. Perspėjome savo kolegas, kad tokių veiksmų mes neleisime ir manome, kad tokia veikla labai pavojinga mūsų dvišaliams santykiams“, – tvirtina Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Rusijos požiūris į kaimynių suartėjimą su Vakarais – tai ne tragedija
S. Lavrovas patikino, kad Rusija, kalbant apie integracijos procesus, pasirengusi ieškoti interesų pusiausvyros. „Mūsų kaimynių noro suartėti su Europos Sąjungą nevertiname kaip tragedijos, tačiau, savaime suprantama, norint, kad šie procesai vyktų sklandžiai ir pozityviai, būtina užtikrinti, kad jie nekenktų Rusijos Federacijos interesams“, – kalbėjo Rusijos diplomatijos vadovas.
„Vienintelis dalykas, ko reikalaujame – procesų atvirumo, neturėtų būti jokių slaptų užmačių, siekiame, kad būtų gerbiami teisėti valstybiniai Rusijos interesai“, – pabrėžė S. Lavrovas ir pridūrė, kad „esame pasirengę prisidėti prie šių procesų harmonizavimo ir ieškoti interesų pusiausvyros“.
Anot Rusijos diplomatijos vadovo, problemų dėl krizės Ukrainoje kilo tada, kai „su Europos Sąjunga suartėjęs Kijevas pradėjo kurti situacijas, kuriose ES kategoriškai atmetė mūsų argumentus dėl būtinybės kalbėtis dėl laisvosios prekybos zonos, kurią Ukraina norėtų kurti su ES, ir Kijevo įsipareigojimų Nepriklausomų valstybių sandraugos laisvosios prekybos zonos ribose“.
S. Lavrovas pareiškė, kad „vienašalių sankcijų įvedimas ir tiesioginis įsiveržimas – neteisėtas ir trumparegiškas sprendimas“, skelbia „RIA Novosti“. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro, tarptautinėje erdvėje ir toliau „kaupiasi konfliktus ir nestabilumą lemiantys veiksniai“.
S. Lavrovas sako, kad Maskva pasirengusi bendradarbiauti su Vakarais, tačiau bendradarbiavimas turi būti sąžiningas ir naudingas abiem pusėms. Rusijos užsienio reikalų ministro teigimu, jeigu NATO persvarstys sprendimą nutraukti ryšius su Maskva, Rusija pasirengusi siekti konstruktyvaus bendradarbiavimo atnaujinimo. „Jeigu NATO peržiūrės savo sprendimą įšaldyti praktinį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija, mes taip pat būsime pasirengę teigiamai reaguoti“, – žurnalistams pareiškė S. Lavrovas.
Ministras pareiškė, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per susitikimą Briuselyje kalbėjo apie Aljanso pageidavimą išlaikyti kontaktus su Rusija, tačiau bendradarbiavimo formatas aptartas nebuvo. „Deja, išreikšdamas norą palaikyti ryšius su Rusija, NATO generalinis sekretorius jokių konkrečių bendradarbiavimo schemų nepasiūlė.
Bendradarbiavimo būta, tačiau jis buvo nutrauktas, reiktų jį atnaujinti. Esame pasirengę svarstyti įvairius pasiūlymus“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas.
S. Lavrovas taip pat sakė, kad NATO Ukrainai narystės klausimu nieko nežadėjo. Jis priminė, kas visai neseniai vyko Ukrainos ir NATO komisijos susitikimas. „Neskaitant retorikos ir pažadų, kad bus teikiama parama Ukrainos karinių pajėgų reformoms, jokių konkrečių pažadų apie prisijungimą prie NATO pateikta nebuvo. Galima daryti atitinkamas išvadas“, – pareiškė diplomatas.
Anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, tokia pati situacija ir su Ukrainos santykiais su Europos Sąjunga. „Neseniai Kijeve vyko Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas. Priimtame išvadų dokumente nė žodžiu neužsimenama apie Ukrainos prisijungimą prie Europos Sąjungos, dedamos pastangos tik dėl Asociacijos sutarties, kuri įsigalios 2016 metais“, – teigia S. Lavrovas.
S. Lavrovas aptarė ir Krymo klausimą. Išreikšdamas oficialią Maskvos poziciją, kuri Vakarams nepriimtina, ministras pareiškė, kad Krymo žmonių pasirinkimas prisijungti prie Rusijos buvo savanoriškas ir priimtas iš visos širdies, skelbia naujienų agentūra ITAR-TASS.
Prasideda Rytų partnerystės viršūnių susitikimas
Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį pradeda įtemptą viršūnių susitikimą su kaimyninėmis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis. Prognozuojama, kad susitikimą temdys besitęsianti konfrontacija su Rusija, išprovokuota ankstesnio to paties formato susitikimo, įvykusio prieš pusantrų metų.
Nesutarimai dėl konflikto Ukrainoje ir ES nenoras pasiūlyti šešioms Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioms valstybėms konkrečias narystės Bendrijos bloke perspektyvas trukdė parengti bendro pranešimo juodraštį, kurį ketinama penktadienį paskelbti Rygoje, sakė diplomatai.
„Šios derybos nebus lengvos“, – perspėjo vienas ES diplomatas po pasitarimo Briuselyje dėl komunikato juodraščio, kuris ketvirtadienio vakarą dar bus derinamas Latvijoje per Bendrijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Pasak diplomato, viršūnių susitikimo sėkmė priklausys nuo to, kaip lyderiai „pasuks“ gana kuklias, daugiausiai technines susitarimo sąlygas – „ir kaip tai bus suprasta Maskvoje“.
Vokietijos Kanclerė A. Merkel prieš Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Rygoje pareiškė, kad ši programa nėra ES plėtros „įrankis“.
Kreipdamasi į Vokietijos parlamentą prieš 28 valstybių bloko viršūnių susitikimą su Rytų partnerystės šalių atstovais Latvijos sostinėje Rygoje, A. Merkel taip pat sakė, kad „dėl to neturėtume skatinti klaidingų lūkesčių, kurių vėliau negalėsime išpildyti“.
Po susitikimo Vilniuje – politinė krizė Europoje
ES prieš šešerius metus pradėjo Rytų partnerystės programą, siūlančią jos narėms prekybos lengvatų bei kitokios pagalbos ir turinčią paskatinti stabilios demokratijos plėtrą prie Bendrijos rytinių sienų. Tačiau Europą apėmė didžiausia politinė krizė nuo Šaltojo karo laikų dėl įvykių virtinės, kuri prasidėjo, kai Ukrainai buvo pasiūlyta pasirašyti asociacijos ir prekybos sutartį su ES per viršūnių susitikimą Vilniuje 2013 metų lapkritį.
Kremlius tą žingsnį interpretavo kaip geopolitinį gambitą, Vakarų šalims siekiant palenkti į savo pusę Kijevą, kuris po Sovietų Sąjungos subyrėjimo išsaugojo glaudžius ryšius su Maskva.
Tuomečiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui paskutinę minutę atsisakius pasirašyti tą sutartį per viršūnių susitikimą Vilniuje, į Kijevo gatves išėjo provakarietiški protestuotojai. Tie protestai peraugo į kruviną Maidano revoliuciją, kurią Rusija įvardijo fašistiniu perversmu, ir panaudojo ją kaip dingstį aneksuoti Krymą bei teikti pagalbą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ES pastangas stiprinti ryšius su rytinėmis kaimynėmis laiko senų Maskvos priešininkų mėginimu pažaboti stiprėjančią Rusiją, o Bendrija dabar mėgina sumažinti Rytų partnerystės projekto ambicijas, bet nenusigręžti nuo savo neturtingų partnerių.
Be to, ES ieško galimybių užbaigti konfliktą Ukrainoje, kuris jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir paskatino abipuses Vakarų šalių ir Rusijos sankcijas.
