Kiekviena diena rodo, kad Minsko taikos susitarimas tėra tik popieriaus lapas. Savaitėmis NATO, ESBO ir drąsūs Rytų Ukrainos gyventojai fotografavo ir filmavo įrodymus, kad Rusija grąžina sunkiąją artileriją ties fronto linija. „The Daily Beast“ pateikia įrodymus, kuriais remiantis, galima spėti, kad Rusija intensyviai ruošiasi puolimui.

Prorusiškų separatistų lyderis teigė, kad sunkioji artilerija juda tik tam, kad pasiruoštų gegužės 9 d. Rusijoje vykusiam Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją paradui. Nors toks sunkiosios ginkluotės judėjimas pažeistų Minsko taikos derybų susitarimą, nesvarbu, kokia būtų to judėjimo priežastis, nepaisant to, kad paradui pasibaigus sunkioji ginkluotė nebuvo sugrąžinta atgal už demarkacijos linijos.

Stebėtojus neramina ne tik prorusiškų separatistų turimos ginkluotės kiekis, bet ir konkrečios ginkluotės paskirtis. Teigiama, kad prorusiški separatistai ginkluoti priešlėktuvinėmis raketų sistemomis „Strela 10“. Ši sistema sukurta paremti karius ir technika prie fronto linijos. „Stela 10“ turėtų pašauti greitai judančią, žemai skrendančią techniką – nepasislėpusius orlaivius, sraigtasparnius.

Ar tokios ir panašios raketų sistemos galėjo būti mobilizuotos siekiant atgrasyti Ukrainą ir stiprinti prorusiškų separatistų jau užimtas pozicijas? Minsko taikos susitarimu kaip tik ir siekta išvengti tokio scenarijaus, Vakarų diplomatai siekė nutraukti konflikto eskalaciją.

Vakarų atstovai tvirtino, kad toks technikos demonstravimas turi ir kitokią prasmę – NATO vyriausiasis karo vadas Philipas Breedlove'as įspėjo, kad Rusija naudojasi taikos susitarimu Ukrainoje, kad apmokytų ir apginkluotų prorusiškus separatistus ir „perrikiuotų ir perkrautų“ savo dalinius.

„Dauguma Rusijos veiksmų rodo, kad ji ruošiasi naujam kovos etapui“, – teigė P. Breedlove'as ir pridūrė, kad Rusija dar labiau integravo savo kariuomenę.

Kontrolė, oro gynyba... iš separatistų padarė nuosaikesnę, kur kas labiau organizuotą jėgą“, – sakė NATO vyriausiasis vadas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat įsitikinęs, kad šiuo metu be papildomo pasiruošimo ir karinio įsikišimo prorusiški separatistai gali pradėti plataus masto puolimą prieš Ukrainą.

Dar vienas ekspertus neraminantis įrodymas apie būsimą Rusijos puolimą – savavališkai nepriklausomybę pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka. „Vice News“ žurnalistams paklausus, ar laikomasi Minsko taikos susitarimo, jis atsakė, kad net nenori, kad jo būtų laikomasi. Jis kategoriškai atmetė diplomatų siūlomus taikius krizės sprendimo būdus, kai „Donecko liaudies respublika“ liktų Ukrainai.

„Jūs mums siūlote pasiduoti, kad mūsų teritorija patektų Ukrainai į rankas? Kad jie galėtų mus grąžinti atgal į narvą kaip kokius gyvulius? Kad jie galėtų versti mus įstoji į ES ir tapti amerikiečių padalomąja medžiaga? Mes to nenorime. Mes teigiame, kad norime būti draugais su Rusija ir tai yra tai, ką mes darome. Tai yra tai, ko nori didžioji dalis žmonių, bent jau 95 proc“, – „Vice news sakė A. Zacharčenka.

„Nepaisant A. Zacharčenkos kovingos retorikos, labiausiai neraminantis faktas yra besitęsiančios aktyvios pratybos tarp Rusijos ir prorusiškų separatistų pajėgų ir Rusijos pažangių žemė-oras technologijų dislokavimas Minsko susitarimą pažeidžiančiose teritorijose“, – teigė vienas aukšto rango Vakarų diplomatas.

Diplomatinės priemonės taip pat neatneša didelės naudos. Ukrainiečiai pasipiktinę pastaraisiais JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry pasisakymais. Jis teigė, kad „tas, kas pakurstė karą turi sustoti“, nes jis ir taip užsitęsė per ilgai. Jis taip pat teigė, kad egzistuoja sankcijų Rusijai panaikino galimybė „jeigu ir kai Minsko susitarimas bus visiškai įgyvendintas“. Kijevas baiminasi, kad Vašingtonas nedarys nieko, net jeigu Minsko susitarimas virs tualetiniu popieriumi. Ir tai yra pats geriausias kvietimas V. Putinui tęsti tai, ką pradėjo, turint omeny, kad jis tai jau seniai suplanavo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2398)