Vidurnakčio ceremonija buvo surengta Vesterplatėje, kur buvo iššauti pirmieji karo šūviai. Šį savaitgalį planuojama daug kitų renginių, skirtų prisiminti Antrojo pasaulinio karo aukas.
Vis dėlto daugelis Vakarų lyderių nusprendė nedalyvauti šeštadienį Maskvoje vyksiančiame kariniame parade.
Per ceremoniją Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pareiškė, kad karas prasidėjo ėmus bendradarbiauti dviem totalitariniams režimams.
Jo nuomone, 1945 metų pergalė prieš nacius nesuteikė žmonėms laisvės, bet sukūrė Europą perskyrusią geležinę uždangą. Kalbos pabaigoje buvo pridurta, kad įstojus į Europos Sąjungą (ES) buvo užtikrinta regiono integracija.
Renginyje Gdanske dalyvavo Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Lietuvos, Rumunijos, Ukrainos vadovai bei Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka taip pat sakė kalbą. Anot jo, tarp istorijos ir šiandieninių įvykių galima įžvelgti daug panašumų, o iškilmingą renginį Maskvoje pavadino „cinizmo paradu“.
P. Porošenka ketvirtadienį sukritikavo, anot jo, nuolaidžiavimo Rusijai politiką separatistinio konflikto Ukrainos rytuose kontekste.
„Nusikaltimai vykdomi šiandien, XXI šimtmetyje, vykstant agresijai prieš mano šalį, Ukrainą, neatsižvelgiant į žiauriausias praeities pamokas“, – P.Porošenka sakė Lenkijos uostamiestyje Gdanske.
Jis sakė kalbą per ceremonijas, žyminčias pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines, kuriose dalyvavo kai kurių šalių ir tarptautinių organizacijų lyderiai, tarp jų Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Stulbinama, bet matome mėginimus nuolaidžiauti užpuolikams“, – tęsė jis, konkrečiai neįvardydamas įvykių arba žmonių, atsakingų už tokią politiką.
„Europos Sąjunga išgyvena sudėtingiausią iššūkį per savo istoriją, – sakė Ukrainos vadovas. – Tai jos vienybės, solidarumo ir fundamentalių principų išbandymas.“
Ketvirtadienį Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris toje vietoje, kur vyko Stalingrado mūšis, padėjo vainiką. 1943 metų mūšyje žuvo milijonas žmonių.
P. Porošenka: Ukraina neteko 7 tūkst. civilių gyvybių
Ukrainos prezidentas penktadienį pareiškė, kad per praeitais metais šalyje prasidėjusius neramumus žuvo beveik 7 tūkst. civilių, o dar apie tūkstantis yra dingę.
Sakydamas kalbą parlamente prezidentas Petro Porošenka pridūrė, kad kautynes su prorusiškais separatistais, siekiančiais dviejų rytinių regionų atsiskyrimo, žuvo iš viso 1 657 vyriausybės pajėgų kariai.
P.Porošenkos pateikti skaičiai gerokai viršija pastaruosius aukų, žuvusiame šiame konflikte su separatistais, vertinimus. Neseniai pateiktuose Jungtinių Tautų (JT) duomenyse buvo nurodyti, kad rytinėje Ukrainoje žuvo 6 100 žmonių.
Nuo vasario vidurio rytinėje Ukrainoje galioja trapios paliaubos, bet jas kone kasdien trikdo didesnio ar mažesnio masto pažeidimai.
P.Porošenka pabrėžė, kad Rusijos įsikišimas į šį karą paskatino Kijevą siekti tolesnių ryšių su Vakarais stiprinimo.
"Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos grėsmė yra ilgalaikė ir tai, kad Rusijos Federacijos agresyvi pozicija ir politika kelia didelę grėsmę nacionaliniam saugumui, strateginis tikslas yra siekti visiško Ukrainos ir NATO suderinamumo saugumo ir gynybos sektoriuose", - sakė jis.
Minėjimas Vokietijoje
Vokietija penktadienį mini savo „išvadavimo“ nuo nacizmo 70-ąsias metines, o parlamento pirmininkas Norbertas Lammertas gyrė šalies kaimynių ryžtą atleisti už praeities skriaudas.
Per bendrą abejų parlamento rūmų sesiją, kurioje dalyvavo kanclerė Angela Merkel ir prezidentas Joachimas Gauckas, N.Lammertas pareiškė pagarbą tiek Vakarų sąjungininkų pajėgoms, tiek sovietų armijos kariams, kurie „užbaigė nacionalsocialistų teroro režimą, patirdami neįsivaizduojamų nuostolių“ savo gretose.
N.Lammertas pabrėžė, kad gegužės 8-oji, kai kapituliavo nacistinė Vokietija, vokiečiams žymi „išvadavimo dieną“, cituodamas svarbią kalbą, 1985 metais pasakytą tuomečio Vakarų Vokietijos prezidento Richardo von Weizsaeckerio.
„Šiandien prisimename milijonus aukų, žuvusių per precedento neturėjusią naikinimo kampaniją prieš kitas valstybes ir tautas – prieš slavus, prieš Europos žydus“, – sakė jis.
N.Lammertas, kuris yra A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos narys, sakė, kad Europos valstybių ryžtas po karo susitaikyti su Vokietija yra „istoriškai unikalus“.
Posėdžio pabaigoje pučiamųjų orkestras sugrojo Ludwigo van Beethoveno„Odę džiaugsmui“ – Europos Sąjungos himną.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris ketvirtadienį Rusijoje padėjo vainiką Stalingrado mūšio memoriale, šią savaitę minint nacistinės Vokietijos sutriuškinimo Antrajame pasauliniame kare 70-ąsias metines.
A.Merkel nedalyvaus šeštadienį Maskvoje vyksiančiame dideliame kariniame Pergalės dienos parade, tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje, bet sekmadienį padės vainiką prie Nežinomo kareivio kapo ir surengs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
F. Hollande'as: karas nėra nutolęs
Europa penktadienį rimtyje mini pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines, o lyderiai perspėja dėl šiuolaikinių grėsmių, tokių kaip karas Ukrainoje ir stiprėjantis islamo ekstremizmas.
Europoje pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės buvo minimos santūriai, tuo tarpu Maskva šeštadienį surengs pompastišką karinį paradą, į kurį dauguma Vakarų lyderių atsisakė vykti, tvyrant įtampai dėl krizės Ukrainoje.
Lenkija pradėjo Pergalės dienos minėjimų maratoną vidurnaktį surengusi ceremoniją Vesterplatės pusiasalyje šiauriniame Gdansko uostamiestyje, kur 1939 metų rugsėjo 1 dieną nuaidėjo pirmieji Antrojo pasaulinio karo šūviai, prasidėjus nacistinės Vokietijos invazijai.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pradėjo vainiką prie nežinomo kareivio kapo per iškilmingą ceremoniją prie Triumfo arkos Paryžiuje, paraginęs piliečius neužmiršti karo pamokų.
„Mes nepatyrėme karo, laikome jį smarkiai nutolusia tikrove, kai kada abstrakčia – nors jis nėra labai nuo mūsų nutolęs: Ukrainoje arba toliau Artimuosiuose Rytuose“, – sakė jis.
F.Hollande'as taip pat užsiminė apie šimtus Prancūzijos piliečių, išvykusių padėti džihadistams Sirijoje ir Irake.
„Taip pat yra terorizmas, kuris gali mums smogti, rasizmas, antisemitizmas. Dar esama priežasčių, kurios turėtų mus žadinti“, – kalbėjo prezidentas.
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry, kurio motina gimė Prancūzijoje, taip pat padėjo vainiką prie Triumfo arkos.
Tuo tarpu Vašingtone 56 restauruoti karo lėktuvai, padėję Sąjungininkams iškovoti pergalę tame kare, vėliau penktadienį praskris virš JAV sostinės, stebint apie 10 tūkst. žmonių.
Pergalės diena Europoje minima gegužės 8-ąją, kai 1945 metais kapituliavo Vokietija, užbaigdama karą Senajame žemyne.
Rusija ir kai kurios buvusios Sovietų Sąjungos respublikos pergalės metines mini gegužės 9-ąją dėl laiko skirtumo tuo metu, kai įsigaliojo kapituliacija.
Istorikų nuomone, per Antrąjį pasaulinį karą žuvo 40-60 mln. žmonių, kurių apie pusė buvo civiliai.
Ukraina, krečiama kruvino konflikto su promaskvietiškais separatistais, pirmąkart Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines minės atskirai nuo Rusijos: Kijevas paskelbė gegužės 8-ąją Atminties ir susitaikymo diena.
Provakarietiška Kijevo vyriausybė parinko naują šios atmintinos dienos simbolį – aguonos žiedą – ir nebevartoja sovietiniais laikais įsigalėjusios idiomos „Didysis Tėvynės karas“, vadindama 1939-1945 metų konfliktą Antruoju pasauliniu karu.
Britanijoje karo aukos bus pagerbtos dviem tylos minutėmis 14 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku, prisimenant momentą, kai radijas paskelbė karo metais vadovavusio premjero Winstono Churchillio, pranešusią, kad karas baigėsi.
Vėliau penktadienį šalyje bus uždegti daugiau negu 100 žiburių, o šeštadienį šalies katedros kviečiamos skambinti varpais, minint pergalės metines.