Maskvoje gimęs ir užaugęs vyras netrukus gaus Ukrainos pilietybę, kaip atlygį už tai, kad šalies rytuose kovoja su prorusiškais separatistais, rašo „Radio Free Europe Radio Liberty“ svetainė rferl.org.
25 metų K. Žeregi teigia nusprendęs nutraukti ryšius su savo gimtąja šalimi, kai savo akimis išvydo agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje. „Išsižadu Rusijos pilietybės, – sako jis. – Grąžinsiu savo pasą Rusijos konsulatui dailiame voke“.
Nors nemažai rusų tikrai prisijungė prie maištininkų Ukrainos rytuose, pranešimai apie tai, kad rusai stojo palaikyti Ukrainos pajėgų, pasigirsta retai. K. Žeregi sako, kad dabar pats geriausias metas Ukrainai pripažinti rusų kovotojus, kurie rizikuodami savo gyvybėmis gina Ukrainą.
Artimas ryšys
K. Žeregi neturi jokių ukrainietiškų šaknų. Jo motina yra etninė rusė, o tėvas – Valerijus Žeregi – yra garsus moldavų kilmės kino režisierius.
Kaip pradedantysis kino kūrėjas ir žurnalistas, K. Žeregi kurį laiką dirbo Ukrainoje: tai buvo 2013 metų lapkritį, kai Kijeve kilo Euromaidano protestai.
Jis greitai rado kelią prie barikadų, kur susižavėjo demonstrantų siekiais priartinti savo šalį arčiau Europos ir ištrūkti iš Rusijos orbitos.
Maidano protestuotojų stovykloje praleidęs kelis mėnesius, jis išvyko į Krymą filmuoti, kaip Rusija perima šį pusiasalį, o vėliau prisijungė prie bataliono, kovojančio su separatistais Ukrainos rytuose.
„Dabar jaučiuosi esąs Ukrainos dalis, – teigė jis. – Ši šalis, ši visuomenė ir šie žmonės man yra artimesni negu kažkas kita“.
K. Žeregi dabar yra grįžęs į Kijevą, kur kuria dokumentinius filmus apie rytuose kovojusių ukrainiečių karių reabilitaciją.
Jis yra pasiryžęs vengti Rusijos, kol valdžioje yra Vladimiras Putinas. Rusija, pasak jo, jam „nebėra saugi“.
Jo tėvas susitaikė su jo sprendimu. Tačiau dėl naujo gyvenimo Ukrainoje jis konfliktuoja su savo motina.
„Ji gimė Rusijoje ir čia praleido visą savo gyvenimą. Ji yra maskvietė iki kaulų smegenų“, – teigė jis.
„Deja, buvo sunkių momentų, kai ji pradėjo remti maištininkus. Kurį laiką visai nekalbėjome, nes nenorėjau su ja pyktis. Ji nuoširdžiai tiki tomis melagystėmis, kurias girdi per televizorių“, – sakė jis.
Gyvenimas už barjerų
K. Žeregi sako, kad be simbolinės reikšmės, naujasis pasas palengvins jam gyvenimą Ukrainoje.
Rusijos piliečiams, kurie kovoja ar kovojo už Ukrainą, kyla rimtų teisinių keblumų.
Dauguma jų seniai viršijo 90 dienų laikotarpį, kurį gali praleisti Ukrainoje be leidimo gyventi šioje šalyje. Pernai įvesti papildomi apribojimai draudžia Rusijos piliečiams pasilikti Ukrainoje daugiau kaip 90 dienų per šešių mėnesių periodą.
K. Žeregi sako, kad šiuo metu Ukrainos pusėje kovoja „pora šimtų“ Rusijos piliečių.
Kadangi yra užsieniečiai, jie negali prisijungti prie Ukrainos kariuomenės ir yra priversti neoficialiai kovoti savanorių batalionuose.
Tai reiškia, kad jie ir jų šeimos negali tikėtis jokios materialinės pagalbos iš Ukrainos valdžios.
„Jų teisinė padėtis yra siaubingai sudėtinga, – sako K. Žeregi. – Jie negali išvykti iš Ukrainos, jie negali legaliai pratęsti savo viešnagės, nes įstatymas yra ne jų pusėje. Jie taip pat negali grįžti į Rusiją, nes nedelsiant bus sulaikyti. Jie yra atsidūrę nežinomybėje“.
Gruodžio mėnesį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pažadėjo suteikti Ukrainos pilietybę visiems užsieniečiams, kurie padeda šaliai rytuose kovoti su maištininkais.
Tačiau praktikoje tai nėra paprasta. Ukrainos įstatymai draudžia užsieniečiams kreiptis dėl Ukrainos pilietybės, jeigu jie yra pažeidę 90 dienų buvimo šalyje taisyklę.
Dėl savo neoficialaus statuso dauguma kovotojų taip pat negali pateikti įrodymų, kad kovėsi už Ukrainą.
Jų nusivylimas dar labiau pagilėjo balandžio mėnesį, kai Ukrainos pareigūnai atsisakė pripažinti, kad balandžio 19 dieną per mūšį su separatistais Ukrainos Širokynės mieste žuvo vienas kovotojas gruzinas.
Sekančią dieną prie trumpą spaudos konferenciją vyriausybės atstovas Andrejus Lysenka tiesiog pareiškė, kad šiame mūšyje nežuvo „nė vienas ukrainiečių karys“.
Pats K. Žeregi du mėnesius rinko dokumentus, kad galėtų pateikti prašymą dėl pilietybės. Paprastai šis procesas trunka maždaug vienerius metus.
Jis sulaukė teigiamo atsakymo tik tuomet, kai per socialinį tinklą „Facebook“ asmeniškai kreipėsi į P. Porošenką.
„Brangusis pone Prezidentai, prašau Ukrainos pilietybės, – rašė jis vasario 19 dieną, minėdamas 25-ąjį savo gimtadienį. – Nenoriu žūti, gindamas šią šalį, su rusišku pasu kišenėje“.
Kitą dieną jis sulaukė skambučio iš prezidento tarnybos, kuri pranešė, kad jo prašymas bus patenkintas kiek įmanoma greičiau.
Nuo to karto Aukščiausiajai Radai buvo pateiktas įstatymo projektas, siūlantis paspartinti užsienio kovotojų natūralizacijos procesą. Šis įstatymas buvo priimtas jau per patį pirmą parlamento posėdį.
K. Žeregi viliasi, kad naujasis įstatymas atneš palengvėjimą visiems užsieniečiams, ypač rusams, kurie stengiasi numalšinti separatistinį sukilimą Ukrainos rytuose.
„Pabandykite įsivaizduoti, ką reiškia būti fronte kaip piliečiui tos šalies, su kuria kovoja Ukraina, – sakė jis. – Tai tikrai sudėtinga“.