Raumeningas vyras su odine liemene ir tatuiruotėmis, puošiančiomis jo kaklą, nėra pirmasis žmogus, kuris, jūsų įsivaizdavimu, galėtų tapti Vladimiro Putino draugu.
A. Zaldostanovas, pravarde „Chirurgas“, vadovaujantis Rusijos baikerių klubui „Naktiniai vilkai“, taip pat negalėjo šito įsivaizduoti, rašo „The Telegraph“.
„Pamaniau, kad tai pokštas, ir padėjau ragelį, – prisiminė jis pirmą kartą, kai sulaukė skambučio iš V. Putino tarnybos. – Moteris lediniu balsu perskambino dar kartą ir pareiškė: „Atrodo, kad jūs blogai mane supratote“.
Sekančią dieną V. Putinas, tuomet ėjęs dar ministro pirmininko pareigas, pakvietė „Naktinius vilkus“ televizijos pokalbiui jų būstinėje vakariniame Maskvos priemiestyje.
Tai buvo 2009 metai. Prabėgo šešeri metai ir 52 metų A. Zaldostanovas yra tapęs vienu geriausiai atpažįstamų veidų naujajame Rusijos „patriotų“ – viešų asmenų, turinčių oficialią paramą ir piktai atmetančių vakarietiškas vertybes – panteone.
Sausį jis tapo vienu iš „Antimaidano“ įkūrėjų – ši grupė kovoja su bet kokiais bandymais išvesti rusus į gatves ir protestuoti prieš vyriausybę.
„Esu pasirengęs kulkosvaidžio lizdui, – per pirmą išsamų interviu vienam Didžiosios Britanijos laikraščiui sakė baikeris. – Neturėkite dėl to abejonių“.
Nuo pirmojo pasimatymo „Chirurgas“ ir V. Putinas buvo susitikę daugybę kartų, kartais viešumoje, kartais privačiai Rusijos Baltuosiuose rūmuose, arba Kremliuje. Iš pradžių sargybiniai lydėdavo baikerį visą kelią iki vartų. Dabar jie trinkteli kulnais ir atiduoda pagarbą.
Politinė analizė rodo, kad A. Zaldostanovo asmenyje V. Putinas įžvelgė sentimentų, kuriuos jis norėjo puoselėti, bet vengdavo rodyti viešai, išraišką. Dviem pavyzdžiais gali būti homofobija, gimusi iš ortodoksų religinio konservatyvumo, ir simpatijos Josifui Stalinui.
Šis baikeris kovoja su „pederastais“ ir yra sakęs, kad J. Stalinas yra „aukščiausia istorinė ir mistinė figūra, kurios vis dar bijo Rusijos priešai, nepaisant to fakto, kad jis jau miręs“.
Vakarų lyderiai, savo ruožtu, yra cinikai ir „satanistai“, siekiantys pažeminti Rusiją.
„Naktiniai vilkai“ sulaukė liaupsių už tai, kad surengė vaikams Naujųjų metų šventę ir pasakų skaitymus ir pasiuntė „humanitarinę pagalbą“ prorusiškoms karinėms formuotėms Ukrainos rytuose.
Nėra abejonių, kad Rusijos prezidentas stengėsi išreikšti savo pritarimą. Pirmiausia jis apsilankė jų „Motociklų centre“ Maskvoje.
Po dvejų metų V. Putinas pasirodė šio klubo motociklų šou. Vienas iš jų vyko Krymo Sevastopolio mieste, kur V. Putinas apsimovė pirštines ir pasivažinėjo triračiu „Harley Davidson“.
Galiausiai 2013 metais prezidentas apdovanojo A. Zaldostanovą prestižiniu Garbės ordinu.
Valstybinis medalis, kabantis ant jo krūtinės, baikeriui buvo įteiktas už „aktyvią veiklą patriotiškai auklėjant jaunimą“ ir už pagalbą ieškant žuvusių Antrojo pasaulinio karo karių liekanų.
Dabar jis ir jo draugai baikeriai yra pasirengę užkirsti kelią bet kokiam bruzdėjimui prieš V. Putiną, kurį jis apibūdina kaip stiprų, ryžtingą lyderį ir „dvasinį vedlį“.
„Oranžinis žvėris“ galanda savo dantis ir žvalgosi į Rusiją“, – pareiškė „Chirurgas“, kai inicijavo „Antimaidano“ judėjimą.
Galvoje jis turėjo 2004 metų Oranžinę revoliuciją, kai protestuotojai buvo susirinkę Kijevo Nepriklausomybės aikštėje.
Kaip tiksliai jis ketina nugalabyti šį žvėrį, baikeris nepasako. „Mūsų tikslas yra užkirsti kelią šalies žlugimui“, – sako jis.
Pasak A. Zaldostanovo, didžiausias pavojus kiltų tuomet, jei „pasikartotų scenarijus, regėtas Ukrainoje“, kuri „kraujuoja“ ir žlunga nuo karo po revoliucijos, kurią sukėlė Vakarų „technologijos“.
„Rusijoje mes kovojame su Penktąja kolona – tais, kurie dirba užsienio valstybėms“, – pareiškė jis.
Ar „Naktiniai vilkai“ pasitelktų smurtą, kad numalšintų kitokias nuomones?
„Aš nesu provokatorius ir „Antimaidanas“ neprovokuoja, bet mes taip pat neketiname tapti aukomis, – atsakė „Chirurgas“. – Nesileisime žeminami. Jeigu prieš mane nebus naudojamas smurtas, tuomet ir aš niekada jo nenaudosiu. Tačiau jeigu jie pamėgins mane išprievartauti – geriau tegu nė nemėgina. Mano atsakas bus kur kas griežtesnis“.
Baikeriai iš Rusijos opozicijos ne tik sulaukia pašaipų, bet ir kelia jiems nerimą.
„Su savo lapių uodegomis, odiniais drabužiais ir kepurėmis, pats „Chirurgas“ bei jo gauja atrodo kaip homoseksualų karikatūros iš amerikiečių komedijų“, – anksčiau šiais metais sakė politikas ir kovotojas su korupcija Aleksejus Navalnas.
Kiti būgštauja, kad baikeriai, patikėję, kad gali laisvai karaliauti, nepabūgs per opozicijos protestus griebtis smurto.
„Naktiniai vilkai“ jau pademonstravo, kad gali būti Kremliaus „budrumo komitetų“ nariais.
Ukrainoje kilus karui, kai kurie klubo nariai prisijungė prie prorusiškų pajėgų, šalies rytuose kovojančių su Ukrainos kariais.
Prieš metus, kai infiltruoti Rusijos kariai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, baikeriai taip pat dalyvavo įsiveržiant į vieną gamtinių dujų įmonę ir karinio jūrų laivyno štabą Sevastopolyje, už tai nusipelnydami JAV sankcijų.
Patį A. Zaldostanovą su šiuo miestu sieja seni ryšiai. Jis augo Kirovogrado mieste centrinėje Ukrainos dalyje, ukrainiečio tėvo ir gruziniško kraujo turinčios rusės šeimoje. Kai jis tebebuvo vaikas, šeima persikėlė į Sevastopolį, kur buvo dislokuotas Sovietų Sąjungos (o dabar Rusijos) Juodosios jūros karinis jūrų laivynas.
Kasmet paauglys lankydavosi prie šio miesto įkurtoje pionierių stovykloje, kol galiausiai su šeima persikėlė į Maskvą.
Maskvoje jis studijavo mediciną ir tapo gydytoju, kurio specializacija buvo potrauminės veido operacijos – nuo to kilo ir jo pravardė. Tuo pat metu didėjo jo susidomėjimas motociklais.
„Atvykdavau į darbą su visa šia geležimi ir daikčiukais, kabančiais ant manęs. Jie paskyrė man atskirą spintelę“, – pasakojo A. Zaldostanovas.
Naktimis „Chirurgas“ su savo bendrininkais dalyvaudavo muštynėse, lankydavosi pogrindiniuose koncertuose ar važinėdavosi gatvėmis.
„Jautėmės laisvi tarsi vikingai“, – priduria jis.
Maištavimo jausmas sušvelnėjo, kai Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas ir Ukrainos bei Baltarusijos lyderiai 1991 metais pasirašė Belovežo susitarimą panaikinti Sovietų Sąjungą.
„Mano šalis buvo sunaikinta ir padalyta į gabalus, – teigė jis. – Tai buvo išdavystė. Nekenčiau tų komunistų, kurie nedelsiant virto kapitalistais. Jie man buvo šlykštūs iki pykinimo“.
Nors jis pripažino, kad iš pradžių jiems įtaką darė „Pragaro angelai“ („Hell’s Angels“), A. Zaldostanovas tvirtino, kad jam nepatiko šios amerikiečių organizacijos kriminalinis įvaizdis ir antikrikščioniška pozicija.
Jis nusprendė įkurti savo paties klubą. „Motociklų centre“ įsikūrė naktinis klubas ir restoranas „Sexton“, kuriame pardavinėjamas ne tik alus, bet ir žolelių arbata bei salierų sultys.
„Naktiniai vilkai“ virto pilnavertišku darbu ir A. Zaldostanovas negrįžo į Sevastopolį iki pat 2008 metų – maždaug 20 metų nuo paskutinio savo vizito.
Jam padarė įspūdį patriotiniai rusų daugumos jausmai, rusenę, kaip daugeliui atrodė, priešiškai nusiteikusios Ukrainos viduje.
Kitais metais šiame mieste jis ryžosi organizuoti milžinišką „motociklų šou“ – ekstravagantišką renginį su muzika ir pirotechnika. Taip jis norėjo išreikšti savo paramą gyventojams rusams.
V. Putinais su „Naktiniais vilkais“ susitiko tuo metu, kai jie rengėsi išvykti į šį pirmąjį šou, nuo to karto rengiamą kiekvienais metais.
A. Zaldostanovas tvirtina, kad V. Putinas niekada neketino užimti Krymo, kol prieš vienerius metus įvykiai nepradėjo rutuliotis sparčiu tempu.
Jo paties santykiai su V. Putinu rodo, kad jis pats galėjo pasėti tokių minčių sėklą.
„Kaskart susitikęs su V. Putinu kalbėdavau apie Sevastopolį. Perduodavau jam žmonių laiškus ir fotografijas, dovanodavau kalendorius su Rusijos laivais“, – sakė baikeris.
Kai šių metų kovą A. Zaldostanovas atvyko į vieną motociklininkų suvažiavimą Sevastopolyje, jis buvo sutiktas kaip didvyris. Jis taip pat prieš V. Putiną lipo ant scenos, kai šiemet per vieną koncertą Maskvoje buvo minimos pirmosios Krymo „sugrąžinimo“ Rusijai metinės.
Be augančios šlovės ir įtakos, „Naktiniai vilkai“ taip pat raško ir kitus Kremliaus globos vaisius.
A. Zaldostanovas cituoja rusų rašytojo Michailo Bulgakovo „Šuns širdį“.
Vienoje romano scenoje biurokratas, pavarde Švonderis, ateina pas garsų gydytoją, jam pranešdamas, kad šis turi atlaisvinti dalį buto.
Gydytojas paskambina aukšto rango pareigūnui, kuris dažnai laikomas J. Stalino įkūnijimu, ir perduoda ragelį Švonderiui, kuris išgirsta griežtą nurodymą palikti gydytoją ramybėje.
Kartą, kai A. Zaldostanovas mėgino atsisveikinti su V. Putinu, Rusijos prezidentas pasiteiravo, ar galėtų baikeriui kuo nors pagelbėti.
„Mes turime rūpesčių su Maskvos savivaldybe, norinčia išguiti „Motociklų centrą“ iš savo teritorijos, – V. Putinui pasiskundė baikeris. – Prašau, išvaduokite mus nuo šio Švonderio“.
V. Putinas iš pradžių nesuprato, apie ką kalbama, bet vienas prezidento patarėjas išmintingai linktelėjo. Tuomet privažiavo limuzinas.
Netrukus motociklu važiavusiam A. Zaldostanovui suskambo mobilusis telefonas.
„Atpažinau tą moterį lediniu balsu, – pasakojo jis. – Ji tarė: „Skambinu iš premjero tarnybos. Buvau paprašyta informuoti, kad Švonderis daugiau jūsų nebevargins“. Nuo to karto Maskvos biurokratai tapo labai draugiški“.