Nors V. Putinas linkęs kalbėti įžūliai, veiksmų jis vis dėlto ėmėsi ne taip atvirai – šią strategiją jis puikiai įvaldė dirbdamas TSRS saugumo tarnyboje KGB, rašo newsweek.com.

Vis dėlto slaptumas – probleminis elgesio modelis propaganda varomam režimui. Slaptumas nėra geriausias būdas pagerinti stipraus ir negailestingo lyderio, „kieto“ vyruko, pasiruošusio panaudoti jėgą tam, kad padidintų Rusijos įtaką pasaulyje, įvaizdį.

Laiko leidimo su motociklininkais, jodinėjimo arkliais nuoga krūtine ir dalyvavimo dziudo parodose nepakaks šiam tikslui pasiekti.

Nuomonių išsiskyrimo klausimo sprendimui V. Putinas parengė labai aiškų signalų rinkinį, naudojamą komunikuoti su Rusijos gyventojais ir šalies elitu, o taip pat ir tarptautine bendruomene. Šis V. Putino kodas pastarosiomis savaitėmis sėkmingai Rusijoje taikomas keliais būdais.

Kovo 25 d. vienas iš nedaugelio nepriklausomų Rusijos naujienų leidinių laikraštis „Novaja gazeta“ pranešė, kad V. Putinas išleido dekretą, skirtą pagerbti tris Rusijos karinius dalinius už herojiškumą kovoje. Tai daliniai iš Usurijsko, esančio į Šiaurę nuo Vladivostoko, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, iš Ulan Udės Rusijai priklausančioje Mongolijoje ir Maskvos srities.

Nė vienas iš šių dalinių, pagerbtų V. Putino dekretu, oficialiai pastaraisiais metais nedalyvavo jokiose karinėse operacijose. Šis dekretas – signalas, reiškiantis padėką kariams, kurie, kaip manoma, dalyvavo kovinėse operacijose Rytų Ukrainoje.

Kovo 15 d. V. Putinas siuntė dar vieną galingą, tačiau užkoduotą žinutę Rusijos gyventojams ir visam pasauliui, kai valstybinis rusų televizijos kanalas parodė dokumentinį filmą, kuriame nusifilmavo ir pats V. Putinas, pavadinimu „Kelias namo“. Šiame filme pasakojama tikroji 2014 m. vasario ir kovo mėn. įvykdyta Krymo okupacija ir aneksija.

Šiame dokumentiniame filme V. Putinas paaiškina, kodėl nusprendė atplėšti Krymą nuo Ukrainos nesikonsultuodamas nei su Krymo vadovais, nei su Rusijos politikais. Tokiu būdu pasišaipoma iš argumento, kurį V. Putinas nuolat minėjo, kad Krymo gyventojai neva siekė prisijungti prie Rusijos, nes bijojo „nacionalistinės“ Ukrainos vyriausybės, atėjusios į valdžią po Viktoro Janukovyčiaus pasitraukimo iš šalies prezidento posto.

Nederėtų pamiršti, kad pradžioje V. Putinas įnirtingai neigė Rusijos karinių pajėgų dalyvavimą karinėse operacijose per Krymo prijungimą prie Rusijos.

Nors V. Putinas iš pradžių stengėsi atsiriboti nuo opozicionieriaus Boriso Nemcovo nužudymo, vėliau sekę vieši signalai tapo užuominomis apie visiškai kitokią realybę. Kovo 9 d., praėjus vienai dienai po to, kai buvo suimti B. Nemcovo nužudymu kaltinami čečėnai, o Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas pavadino kaltę dėl B. Nemcovo nužudymo prisiėmusį Zaurą Dadajevą „Rusijos patriotu“, V. Putinas įteikė R. Kadyrovui aukščiausią valstybinį apdovanojimą – garbės ordiną.

Kovo 10 d. Rusijos žiniasklaida nusiuntė dar vieną signalą, parodantį, kas iš tiesų įvyko tiriant B. Nemcovo nužudymo bylą. Paaiškėjo, kad Z. Dadajevas baigė karinę tarnybą Rusijos vidaus reikalų kariuomenėje kitą dieną po to, kai su bendrininkų pagalba paleido keturias kulkas į B. Nemcovą.

Kitaip tariant, B. Nemcovo žudikas planavo ir įvykdė šią žmogžudystę tarnaudamas Rusijos kariuomenėje.

Taktiką, kai pasitraukiama iš karinės tarnybos tam, kad būtų galima dalyvauti slaptose karinėse operacijose, Kremlius uoliai mėgina slėpti, tačiau būtent pagal šią schemą Rusijos kariai, įskaitant ir čečėnų kovotojus, siunčiami į frontą Rytų Ukrainoje.

Borisas Nemcovas
Rusų ekspertai mano, kad tokio pobūdžio dokumentai skirti akių dūmimui – jų prireikia tuo atveju, jei kovotojai atsiduria Ukrainos karinių pajėgų nelaisvėje. Tada tokie dokumentai padeda palaikyti Rusijos nedalyvavimo konflikte iliuziją.

2014 m. gruodžio mėn. didžiai gerbiamas ir itin griežtas Čečėnijos vadovas R. Kadyrovas surengė Čečėnijos sostinėje Grozne mitingą, kuriame dalyvavo 15 tūkst. jam pavaldžių specialiųjų pajėgų karių. Mitingas buvo skirtas ištikimybei V. Putinui pademonstruoti.

R. Kadyrovas parodė jam paklūstančių kovotojų pasirengimą atlikti užduotis, kurias įvykdyti gali tik savanoriai, o ne reguliariosios kariuomenės daliniai ar saugumo pajėgos.

„Žvelkite į mus kaip į specialiosios paskirties dalinį, pavaldų vyriausiajam vadovui ir pasirengusį ginti Rusiją“, - per mitingą sakė R. Kadyrovas.

„Kadyrovcais“ vadinami kovotojai demonstruoja savo lojalumą V. Putinui kovodami Ukrainoje. Kaip tik vienas iš tokių čečėnų ir pašalino vieną didžiausių V. Putino kritikų – B. Nemcovą. Kovo 9 d. apdovanojimas už tarnybą tėvynės labui įteiktas Andrejui Logovojui – buvusiam Rusijos žvalgybininkui.

Jungtinė Karalystė (JK) yra paskelbusi šio asmens paiešką, nes, kaip įtariama, jis galėjo prisidėti prie Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo poloniu. Buvęs saugumo tarnybų pareigūnas, tyręs Kremliaus dalyvavimą neva teroristų surengtame bombardavime, A. Litvinenka buvo nužudytas 2006 m. Londone.

Nors Kremlius kategoriškai neigia bet kokias sąsajas su šia žmogžudyste, vis dėlto buvo padaryta viskas, kad tik A. Lugovojus neatsidurtų britų teisėsaugininkų rankose, nepaisant reikšmingų įrodymų, liudijančių, kad viešbučio kambarys, kuriame prieš mirtį buvo A. Litvinenka, buvo užterštas radioaktyviomis medžiagomis. Visai neseniai A. Lugovojui įteiktas apdovanojimas rodo pagarbą šiam asmeniui ir jo darbams.

Aleksandras Litvinenka
Visi šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip veikia V. Putino valdymo aparatas. Tikroji siunčiama žinutė štai kokia: „Kartu su savo saugumo tarnybomis dirbu slaptai, kad padidinčiau Rusijos galią. Kartais man teks maskuotis, kad pasiekčiau Rusijos tikslus. Galiausiai viską atskleisiu, jei klausysitės atidžiai, ką jums sakau.“

Tai nėra kalbėjimas dviprasmybėmis – tai šis tas visiškai naujo. Pasakoma dalis tiesos, tik esminė informacija, užuominos apie tai, kas iš tikrųjų vyksta, tačiau vėliau paaiškėja visas V. Putino veiksmų mastas.

Šis dalies tiesos pasakymas, šios užuominos apie Rusijos dalyvavimą vienokiuose ar kitokiuose įvykiuose padiktuotas V. Putino vidinio propagandos aparato poreikių, o taip pat ir poreikio mulkinti Vakarų šalių vadovus.

Maža to, ši taktika – tai signalas, rodantis V. Putino nenorą rizikuoti ir pralaimėjimo baimę.

Tik užsimindamas apie dalyvavimą kovose Rytų Ukrainoje V. Putinas ne tik palieka sau galimybę atsitraukti, tačiau taip pat ir sukuria palankią dirvą išvengti kaltinimų ateityje. Maža to, tokia taktika suteikia jam galimybę atsitraukti, jei sunkumų našta būtų per daug slegianti.

Dėl daugybės priežasčių V. Putino naudojamas kodas neišnyks tol, kol jis bus valdžioje. Atėjo laikas mums suprasti šio kodo prasmę ir dėmesingai sekti „juodąsias“ siunčiamas žinutes.