Paviešinti elektroniniai laiškai iliustruoja, kaip šalies valdžia smaugia Rusijos žiniasklaidą – ir atskleidžia paties A. Žarovo nepasitenkinimą dėl Kremliaus nurodymo atostogauti Rusijoje, skelbia rferl.org.
Štai keli įdomiausi į dienos šviesą ištraukti faktai:
1) „Roskomnadzor“ tikrina „Echo Moskvy“ turinį
Radijo stotis „Echo Moskvy“ – viena iš nedaugelio laisvo žodžio Rusijoje platformų, nors kontrolinis jos akcijų paketas ir priklauso valstybės kontroliuojamai bendrovei „Gazprom Media“.
Nutekintuose elektroniniuose laiškuose teigiama, kad naujasis radijo stoties generalinis direktorius Michailas Diominas tiesiogiai prašo „Roskomnadzor“ palaiminimo prieš skelbiant dalį publikacijų.
„Prašau peržiūrėti šią medžiagą. Galbūt turite kokių nors komentarų ar nusiskundimų?“ – 2015 metų vasario 2 dienos laiške, skirtame A. Žarovui, prašo M. Diominas.
M. Diomino laiškas taip pat leidžia suprasti, kad garsi žurnalistė ir ilgametė Kremliaus kritikė Jevgenija Albac artimiausiu metu gali nebedirbti „Echo Moskvy“.
Vasario 24 dienos elektroniniame laiške M. Diominas A. Žarovui persiunčia prašymą „Echo Moskvy“ svetainėje internete skelbti reklaminį filmuką, skirtą kovo 1 dieną planuotam opozicijos renginiui Maskvoje.
2) „Roskomnadzor“ pripažįsta, kad kritika „Dožd“ buvo gerai apgalvota
Televizijos kanalas „Dožd“ kritikos laiško iš „Roskomnadzor“ sulaukė dėl 2014 metų sausį paskelbtos apklausos, kurioje klausė, ar Antrojo pasaulinio karo metais, norint išgelbėti gyvybių, reikėjo naciams atiduoti tuometinį Leningradą.
Apklausa sulaukė prieštaringos reakcijos ir paskatino didžiuosius Rusijos kabelinės televizijos transliuotojus atsisakyti „Dožd“ – toks sprendimas buvo kritikuojamas kaip akivaizdus bandymas pažaboti nepriklausomą žiniasklaidą. Spalį „Dožd“ buvo išprašytas iš savo studijos Maskvoje.
„Anonymous International“ paskelbė „Roskomnadzor“ informacinių technologijų ir masinio informavimo priemonių departamento vadovo Vadimo Subotino laišką, kuriame jis pripažįsta, kad kritikos laiškas „Dožd“ buvo „pritemptas ir gerai apgalvotas“. Laiškas buvo skirtas Maksimui Ksenovui, „Roskomnadzor“ vadovo pavaduotojui.
3) „Roskomnadzor“ nusprendė nuslėpti, kad per „Greenpeace“ protestą buvo sulaikytas žurnalistas
2013 metų spalį „Roskomnadzor“ analizavo Deniso Siniakovo, fotografo iš Rusijos, kartu su dar 29 asmenimis sulaikyto per „Greenpeace“ protesto akciją dėl naftos gavybos Arktyje, situaciją. Visiems 30 žmonių buvo pateikti kaltinimai piratavimu, tačiau galiausiai jie panaikinti.
Kaip teigia „Anonymous International“, M. Ksenovas iš „Roskomnadzor“, kai prezidento žmogaus teisių taryba D. Siniakovo sulaikymą įvardijo „kaip žiniasklaidos įstatymo pažeidimą“, nurodė savo pavaldiniams „parengti prievaizdo poziciją šiuo klausimu“.
Panašu, kad M. Ksenovas gavo prieštaringų vertinimų: vienas „Roskomnadzor“ pareigūnas žurnalisto sulaikymui oficialiai pritarė, o kitas pabrėžė, kad D. Siniakovas „ne priratavo, o fotografavo“.
Galiausiai M. Ksenovas priėmė sprendimą: „Nuo šiol šia tema – nė žodžio“.
4) Atostogos Rusijoje – tikra „katastrofa“
Po Krymo aneksijos Rusijos pareigūnams Kremlius nurodė atsisakyti atostogų užsienyje ir paragino ilsėtis prie Juodosios jūros. Ši taisyklė pritaikyta ir „Roskomnadzor“ vadovybei.
Nemažai A. Žarovo elektroninių laiškų susiję su jo bandymais sau ir šeimai susiorganizuoti įkandamas atostogas Rusijoje.
A.Žarovas parašė Pavelui Uljanovui, Rusijos aliuminio giganto „Rusal“ vadovui, ir paprašė parūpinti 30 proc. nuolaidą viešnagei viešbutyje Sočyje. Nors nuolaidą jam ir buvo pažadėta, A. Žarovas neslepė pasipiktinimo dėl atostogų gimtinėje.
„Čia kainos vidutiniškai 2-3 didesnės nei aukščiausios klasės viešbučiuose Europoje. Tai katastrofa. Nežinau, ką daryti“, – P. Uljanovui rašo A. Žarovas.