Vokietijoje penktadienį, 12 val. vietos laiku (13 val. – Lietuvos), prasidėjo gedulingos pamaldos už žmones, žuvusius per oro bendrovės „Germanwings“ lėktuvo katastrofą, dėl kurios kaltinamas depresija sirgęs antrasis pilotas, kuris, kaip manoma, sąmoningai nukreipė orlaivį į kalno šlaitą.
Dar prieš Mišias, kurias transliuoja pagrindiniai Vokietijos televizijos kanalai, buvo garsiai svarstoma apie šią ceremoniją. Naujienų kanalo „n-tv“ tiesioginiame eteryje specialios laidos vedėjai klausė dvasininkų ir psichologų, ar teisingas buvo sprendimas uždegti žvakelę ir melstis už 149 žmones pražudžiusį pilotą A. Lubitzą. Pašnekovai buvo vieningi, kad žmonės turėtų būti supratingi ir negailėti maldos ir 150-osios žvakelės už paklydusią piloto sielą. Taip pat buvo raginama atjausti piloto artimuosius, kurie neteko ne tik savo šeimos nario, bet ir turi toliau gyventi su siaubingu priekaištu, dėl jo elgesio paveldėtu kaltės jausmu.
Pagerbiant 150 aukų atminimą, vėliavos nuleistos iki pusės stiebo, o politiniai ir religiniai lyderiai kartu su šimtais gedinčių žuvusių žmonių artimųjų susirinko į mišias Kelno katedroje.
Gedulingoms pamaldoms vadovauja Kelno arkivyskupas kardinolas Raineris Maria Woelki ir pastorė Annette Kurschus, vadovaujanti Vestfalijos Evangelikų Bažnyčiai.
Ekumeninėse pamaldose kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir prezidentu Joachimu Gaucku dalyvauja Ispanijos vidaus reikalų ministras Jorge Fernandezas Diazas bei Prancūzijos susisiekimo ministras Alainas Vidalies.
Katedroje yra ir ir oro vežėjos „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras, taip pat trys jos antrinės pigių skrydžių bendrovės „Germanwings“ vadovai - Thomas Winkelmannas, Axelis Schmidtas ir Oliveris Wagneris.
Pamaldose Kelno katedroje, kuri yra didžiausia gotikinė bažnyčia Šiaurės Europoje, turėtų dalyvauti apie 1 500 žmonių, tarp jų 500 aukų artimųjų. Pamaldos bus tiesiogiai transliuojamos lauko ekranuose prie katedros ir per televiziją.
Gedėtojai gali palikti gėles ir uždegti žvakes ant laiptų, vedančių į katedrą ir šalia gretimai įsikūrusios pagrindinės miesto geležinkelio stoties.
Prie katedros buvo iškelta balta vėliava su juodu kryžiumi, o priešais altorių uždegta 150 žvakių - po vieną kiekvienam iš žuvusiųjų. Taip pat ir A. Lubitzui.
Vokietijos prezidentas: šalis vis dar ištikta „didžiulio sukrėtimo“
„Mes vis dar esame ištikti didžiulio sukrėtimo dėl to, kas įvyko kovo 24 dieną“, – sakė jis per gedulingas pamaldas, skirtas paminėti 150 žmonių žuvusių per tragediją, dėl kurios kaltinamas depresija sirgęs antrasis pilotas, kuris, kaip manoma, sąmoningai nukreipė orlaivį į kalno šlaitą.
„Nuo tos dienos nebėra nieko, kas būtų likę kaip anksčiau, šioms (aukų) šeimoms ir draugams“, - sakė J.Gauckas.
„Kažkas buvo sugriauta, ko jau niekada šiame pasaulyje nebeužgydysi“, – pridūrė jis.
Bendrovės „Germanwings“ laineriui „Airbus 320“, kuris skrido iš Barselonos į Diuseldorfą, kovo 24 dieną sudužus Prancūzijos Alpėse, žuvo visi jame buvę žmonės, įskaitant 72 vokiečius ir 50 ispanų.
Vokietiją ypač sujaudino tai, kad grįždami iš kelionės Ispanijoje per tragediją žuvo 16 moksleivių ir du mokytojai iš mokyklos mažame Halterno miestelyje.
Lainerio antrasis pilotas (Andrėjas Liubicas), kuris turėjo problemų dėl depresijos ir buvo gydomas dėl suicidinių polinkių, kaip manoma, sąmoningai įsirėžė su lėktuvu į kalno šlaitą, kai kitas pilotas, trumpai išėjęs į tualetą, nebegalėjo sugrįžti į užrakintą kabiną.
A.Lubitzo namuose per kratą buvo rasta suplėšytų nedarbingumo lapelių, tarp jų net išrašytų tragedijos dienai.
Po šios katastrofos aviacijos srityje dirbantys gydytojai pareikalavo sugriežtinti Vokietijos pilotų sveikatos būklės stebėjimą. Daugelis oro bendrovių taip pat priėmė sprendimą, kuris numatė, kad lėktuvo kabinoje bet kuriuo metu turi būti du įgulos nariai.
Aukų artimieji anksčiau jau dalyvavo gedulingame paminėjime netoli katastrofos vietos prie Le Vernė kaimelio Prancūzijos Alpėse.
Be to, balandžio 13 dieną Vokietijos, Ispanijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai pagerbė aukas Barselonos oro uoste.
Kelno katedra buvo statoma daugiau kaip šešis šimtmečius tarp 1248 ir 1880 metų. Nors sąjungininkų antskrydžiai Antrojo pasaulinio karo metais kone sulygino Kelną su žeme, katedra, kurioje, kaip teigia tradicija, saugomos Trijų karalių relikvijos, išliko beveik nenukentėjusi. 1996 metais ji buvo įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą.