Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, nieko nežinantį apie Hillary ir Billą Clintonus - daug šilto ir šalto mačiusį simbiotinį tandemą, kuris į didžiąją politinę areną įžengė 1977-aisiais, likus metams iki B.Clintono išrinkimo Arkanzaso gubernatoriumi.

Dalis pirmosios ponios H.Clinton archyvo tapo prieinama visuomenei, o Arkanzaso universitete galima susipažinti su Hillary patikėtinės Diane Blair, kuri mirė 2000 metais, itin atvirais asmeniniais dokumentais.

Šioje medžiagoje gausu detalių apie B.Clintono seksualumą. Pati Hillary neslėpė, kaip niršo ant savo vyro po Monicos Lewinsky skandalo, dėl kurio jų santuoka buvo pakibusi ant plauko ir dėl jos išsaugojimo teko kreiptis pagalbos į psichologus.

1993 metais žurnalas „People“ pasiūlė savo skaitytojams artimiau susipažinti su „tikra moterimi Hillary Clinton“. Praėjus dviem dešimtmečiams, po Senate praleistos kadencijos ir ketverių metų darbo JAV diplomatijos vadovės poste Baracko Obamos administracijoje, H.Clinton, sekmadienį paskelbusi apie planus dar kartą kandidatuoti į prezidentus, vis dar yra visuomenės dėmesio centre.

Viduriniosios klasės auklėjimas ir prestižinis universitetas

Hillary Diane Rodham gimė 1947 metų spalio 26 dieną viduriniosios klasės šeimoje ir užaugo Čikagos priemiestyje Park Ridže.

Ji dievino savo motiną (Doroti), o tėvą Hugh Rodham, imigrantų iš Velso sūnų, apibūdino kaip nepalenkiamą ir griežtą prievaizdą.

Jis išmokė Hillary ne tik darbo disciplinos, bet ir taupymo. Ir šiandien ji vis dar deda nesuvalgytas alyvuoges atgal į stiklainį ir stengiasi nieko nešvaistyti - apie tai H.Clinton pati rašo savo 2003 metais pasirodžiusioje autobiografijoje „Gyvoji istorija“ (Living History)

Jaunystės metais H.Clinton, kaip ir jos tėvas, buvo respublikoniškų pažiūrų ir taip pat perėmė iš jo skardų juoką. Metodistų šeimoje augusi H.Clinton iki šiol lankosi bažnyčioje.

Sulaukusi 13-os Hillary griebdavosi keisčiausių darbų, kad užsidirbtų studijoms. Sumani ir ambicinga mergina 1965 metais buvo priimta į elitinį merginų Velslio koledžą netoli Harvardo, kur galiausiai buvo išrinkta savo kurso prezidente.

Septintajame dešimtmetyje Amerikai išgyvenant neramumus, studijų metai H.Clinton atvėrė akis ir paskatino susidomėti pilietinėmis teisėmis, kova už lyčių lygybę bei kultūriniu susipriešinimu dėl Vietnamo.

1969 metais ji įstojo į prestižinę Yale'io teisės mokyklą, kur susipažino su Billu Clintonu - „vikingu“ iš Arkanzaso, pakeitusiu jos gyvenimą.

1974 metais trumpai padirbėjusi Vašingtone, kur buvo pasamdyta padėti atlikti tyrimą dėl Votergeito skandalo, Hillary pasidavė ir atvyko pas Billą į Arkanzasą.

Netrukus jis buvo išrinktas Arkanzaso gubernatoriumi, o Hillary Rodham prisijungė prie garsios advokatų kontoros ir galiausiai tapo pirmąja moterimi, paskirta joje partnere.

Pirmoji ponia

Netrukus ji atsisakė savo mergautinės pavardės ir tapo Hillary Clinton - pirmąja Arkanzaso, o vėliau ir visos šalies ponia, kai jos vyras 1992-aisiais tapo Baltųjų rūmų šeimininku.

Hillary smarkiai skyrėsi nuo savo pirmtakių Baltuosiuose rūmuose. Ji atliko svarbų politinį vaidmenį - tai patvirtina ir faktas, kad jos darbo kabinetas buvo Baltųjų rūmų komplekso Vakarų sparne.

Hillary santykiai su įstatymų leidėjais ir žurnalistais greitai pašlijo. Respublikonai praminė ją radikalia feministe.

Billo Clintono prezidentavimo laikotarpiu jai teko patirti didžiulį pažeminimą dėl vyro romano su Baltųjų rūmų stažuotoja M.Lewinsky 1998 metais. Tačiau būtent tada jos populiarumas buvo rekordiškai aukštas - tų metų gruodį, kaip parodė „Gallup“ apklausa, ją palaikė 67 proc. visuomenės.

Karjera

Raginama draugų ir artimiausių patarėjų, pirmoji ponia pradėjo politinę karjerą ir 2000-aisiais Niujorke laimėjo rinkimus į JAV Senatą.

2004 metų prezidento rinkimų kampanijos metu ji laikėsi šešėlyje, tačiau po ketverių metų metė iššūkį savo kolegai senatoriui B.Obamai, kuris smarkiai supliekė ją už tai, kad per balsavimą pasisakė už karą Irake.

H.Clinton rinkimų kampanijos metu akcentavo savo patirtį, o ne jos ir varžovo lyčių skirtumą. Vis dėlto amerikiečiai pasirinko politikos neofitą B.Obamą, žadėjusį permainų vėjus po aštuonerius metus trukus George'o W.Busho valdymo.

Tapęs prezidentu, B.Obama paskyrė savo buvusią varžovę valstybės sekretore.

H.Clinton kritikai teigia, kad jai nepavyko pasiekti jokių reikšmingų diplomatinių pergalių, tačiau ketveri metai šiame poste, kuriuos ji praleido nuolat keliaudama, sutvirtino jos, kaip valstybininkės, įvaizdį.

Įvaizdis, kurio sunku atsikratyti

Garsus žurnalistas ir rašytojas Carlas Bernsteinas 2007 metais išleistoje H.Clinton biografinėje knygoje svarbiausiomis jos būdo savybėmis įvardija „aistrą“, „iš jos trykštantį entuziazmą, humorą, šėlsmą, vidinę stiprybę ir jos “(kone) letalines atsimokėjimo galias“.

H.Clinton sunku atsikratyti makiaveliško įvaizdžio, kuri bandė jai lipinti dauguma jos priešininkų, ypač akyse tų rinkėjų, kurie prisimena neramų dešimtąjį dešimtmetį.

H.Clinton „sąžininga ir patikima“ laiko daugiausia tie rinkėjai, kurie gimę po 1980-ųjų, rodo CNN apklausa.

Respublikonai toliau apibūdina ją kaip egocentrikę, kuriai nerūpi niekas aplink. Pati H.Clinton vėl davė peno tokioms kalboms, kai 2014 metais pareiškė, kad ji su Billu 2001-aisiais paliko Baltuosius rūmus „ne tik tuščiomis kišenėmis, bet net įklimpę į skolas“, nors pora turėjo 2 mln. dolerių vertės namus.

Vien iš honorarų už įvairias kalbas Clintonai susižėrė kelis milijonus dolerių.