T. H. Ilvesas britų laikraščiui „The Daily Telegraph“ sakė, kad Estija priklauso „grupei šalių, kurias (Rusija) mini grėsmingu būdu“ ir kad karinis aljansas, į kurį Talinas įstojo prieš 11 metų, turėtų dislokuoti jo šalyje nuolatinius kovinius dalinius.
Estijos lyderis pabrėžė, kad Rusijos pastaruoju metu rengiamos karinės pratybos rodo, jog tik nuolatiniai NATO daliniai būtų veiksminga priemonė.
„Vienas šimtas ir penkiasdešimt karių nėra daug, todėl mes manome, kad pamatuota dislokuoti didesnes pajėgas“, – sakė T. H. Ilvesas omenyje turėdamas šiuo metų šalyje laikinai esančią JAV pėstininkų kuopą, kurioje tarnauja 150 karių.
„Jos (NATO greitojo reagavimo pajėgos) būtų čia per kiek laiko, per savaitę? Per penkias dienas? – retoriškai klausė jis. – Bet jeigu pažvelgtumėte į pratybas, kurias rengia mūsų kaimynė, tai jos iš esmės momentinės. Jie yra čia ir visa baigtųsi per keturias valandas.“
NATO ir Rusija 1997 metais pasirašė santykių pagrindų aktą, kuriame yra numatyta, kad į rytus nuo Vokietijos nuolatinės pajėgos nebus dislokuojamos.
Tačiau, pasak T. H. Ilveso, „saugumo aplinka“ pasikeitė nuo 1997 metų, o ši aplinkybė pateisina didesnių pajėgų dislokavimą Estijoje, kuri turi tik 5 300 karių.
Estija taip pat neturi nė vieno naikintuvo, o jos oro erdvės daugumo užtikrina vien NATO sąjungininkės.