„Generolas labai patenkintas“, – sakė bataliono vadas Ostapas Černyjus savo kariams, turėdamas galvoje kamufliažine apranga apsirengusį penkių sargybinių apsuptą asmenį.
Šis asmuo – beveik neabejotinai rusų karininkas – sukluso išvydęs rusų žurnalistus. Iš visų pusių jį supo palyda, įspėdama, kad jo fotografuoti negalima. Neilgai trukus „generolas“ įsėdo į „Toyota SUV“ automobilį be skiriamųjų numerių ir visa automobilių kolona išvažiavo, rašo bigstory.ap.org.
Konfliktas Ukrainoje jau trunka apie metus, o tiesioginis Maskvos dalyvavimas jame – akivaizdus, nepaisant jų mėginimų dangstytis po kamufliažine apranga.
Pastaruoju metu taktiniai veiksmai keičiasi: Rusijos karinis dalyvavimas mažinamas, tokiu būdu siekiant sumažinti Vakarų taikomas ekonomines sankcijas.
„The Associated Press“ apsilankymai apmokymų stovyklose ir dešimtys interviu su separatistais parodė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos duoda nurodymus separatistams dėl pagrindinių puolimų, o tada atsitraukia, kad jų niekas nepastebėtų.
Pastaruoju metu įsivyravo trapus ugnies nutraukimo režimas, Ukrainoje dislokuojama mažiau Rusijos karių, tačiau padidėjo separatistų apmokymų skaičius, skirtas tam, kad pastarieji mokėtų naudotis sudėtingais Rusijos ginklais ir gintų jų kontroliuojamą teritoriją. NATO ir nepriklausomas Londone dirbantis rusų mokslininkas teigia, kad Rytų Ukrainoje šiuo metu yra keli šimtai karių apmokymus rengiančių asmenų.
Smurto proveržiams prasidėjus 2014 m. balandžio mėn. viduryje, Ukrainos vyriausybė kartu su Vakarais apkaltino Maskvą vykdant nesankcionuotą karą Ukrainoje ir atsiuntus tūkstančius rusų karių separatistams remti. Taip pat jiems pateikti kaltinimai dėl ginklų tiekimo, tokiu būdu skatinant pasipriešinimą Ukrainos kariuomenei. Konfliktas jau pareikalavo mažiausiai 6 tūkst. aukų.
Kremlius pripažįsta, kad Ukrainoje kovojantys rusai – tai savanoriai, reguliariai fiksuojami separatistų kontroliuojamų teritorijų patikros punktuose. Rusija savo ruožtu griežtai neigia siunčianti kariuomenę per Rusijos ir Ukrainos pasienį ir remianti separatistus.
Konflikto metu ir likus kelioms dienoms iki naujo susirėmimo per parą buvo užfiksuojama apie 80 šarvuotosios technikos vienetų, dauguma kurių atvykdavo nuo Rusijos pasienio, o šarvuočiai gabendavo karius ir artileriją. Nustatyti šių karių tapatybės nebuvo įmanoma, o separatistai primygtinai reikalaudavo reporterių nefotografuoti.
Nors separatistų vadai vengė kalbėtis su žurnalistais apie Rusijos vaidmenį Ukrainos konflikte, patys separatistai ne kartą patvirtino gavę drabužių ir amunicijos iš Rusijos.
„Taip, broliai mus remia – jūs žinote, kas jie“, – lapkričio mėn. patikino Krasnyj Luč sutiktas separatistas. Daugelis kalbintų separatistų nebuvo linkę atskleisti tapatybės, nes bijojo jų šeimų nariams gresiančio persekiojimo.
Praėjus keliems mėnesiams po to į Vakarus nuo Donecko miesto besidriekiančioje fronto linijoje buvęs snaiperis, pravarde Kvadrat, parodė naują rusų jam suteiktą ginklą.
„Mums padeda dėdė Vovka“, – patikino jis, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Dažniausiai sukilėliai dėkoja Rusijai už ginklus, kuriuos naudoja. Du iš jų išreiškė padėką Rusijos kariuomenei, padėjusiai kovose, kurių jie nelaimėtų be Rusijos pagalbos.
Kai pagaliau po kelias savaites trukusios kovos vasario 19 d. Debalcevės miestas atiteko separatistams, tikrieji nugalėtojai jau buvo iš ten pasišalinę.
„Mums padėjo mūsų draugai“, – su kuklia šypsena vaide kalbėjo Andrejus, kovojęs Debalcevėje. Nors jo būrys neturėjo nieko naujesnio už tanką T-72, rusai turėjo modernius tankus T-90.
„Žinoma, jie viską turėjo“, – patikino Andrejus, kuris, kaip ir kiti sukilėliai, nenorėjo atskleisti savo pavardės, nes jo šeima gyvena Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje.
„Jei jie nebūtų įžengę į Debalcevę, nežinau, kur būtume atsidūrę“, – patikino jis.
Andrejus kartu su kitu separatistu Aleksejumi sakė, kad rusų kariai įveikė gerai įtvirtintą teritoriją šalia Debalcevės, kurią separatistai mėgino užimti jau kelias savaites.
Kovo mėn. vis dar Debalcevėje buvęs Aleksejus taip pat dalyvavo ir praėjusių metų vasarą vykusiose kovose Ilovaiske – dar viename svarbiame objekte, kur, kaip įtariama, dalyvavo Rusijos kariuomenė.
Jis nebuvo linkęs sureikšminti Rusijos kariuomenės vaidmens Ilovaiske teigdamas, kad „ten buvo vos keli tankai“. Vis dėlto paklaustas apie rusus kovose Debalcevėje, jis prakalbo kur kas drąsiau.
„Neketinu to slėpti. Rusai buvo ten. Jie įžengė ir greitai atsitraukė“, – patikino jis.
Kovo mėn. nepriklausomas rusų leidinys „Novaja gazeta“ publikavo interviu su rusų kariu, patvirtinusiu, kad kovojo šalia Debalcevės. Jis patikino buvęs sužeistas vasario 9 d. Taip pat jis paliudijo, kad vasario mėn. Rusijos ir Ukrainos pasienį kirto 120 karių ir 31 tankas be skiriamųjų ženklų, o pagal jų dokumentus galima teigti, kad pasienį kirtę kariai buvo rusai.
Šis rusų karys patikino, kad sukilėliai buvo pasirengę puolimui, o jis ir kartu su juo atvykę kariai neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip tik paklusti įsakymams.
Vyresnysis mokslinis darbuotojas iš Karališkojo junginės tarnybos instituto (The Royal United Services Institute) Igoris Sutiaginas kelis mėnesius rinko rusų dalyvavimo Ukrainos konflikte įkalčius. Jam pavyko suformuoti į Ukrainą išsiųstų karinių dalinių sąrašą.
I. Sutiagino teigimu, nuo rugpjūčio mėn. rusų kariai aktyviai dalyvavo konflikte, o dalyvavusių karių skaičius vasario mėn. vykusiose kovose Debalcevėje siekė 9 tūkst.
Jo paskaičiavimai paremti aptiktais ginklais ir informacija, kurią socialiniuose tinkluose reguliariai skelbė patys kariai.
I. Sutiaginas patvirtino separatistų skelbiamą informaciją apie rusų karius, atvykstančius į Ukrainos teritoriją ir ją paliekančius neilgai trukus po laimėtų kovų. Remiantis jo pateikiamais paskaičiavimais, keli šimtai rusų karių vis dar yra Ukrainoje. Jie apmoko vietinius ir koordinuoja sukilėlių pajėgas.
Rusijos gynybos ministerija neatsako į prašymus patvirtinti šią informaciją. Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad Rusija „griežtai neigia“ Rusijos karinį dalyvavimą Ukrainoje.
NATO teigia, kad Rusijos kariuomenė ir toliau dislokuoja savo pajėgas Rytų Ukrainoje, nepaisant ugnies nutraukimo režimo, tačiau nepateikia tikslaus rusų karių šioje teritorijoje skaičiaus.
Pastaraisiais mėnesiais, remiantis oficialiais NATO duomenimis, Rusija separatistams suteikė daugiau nei 1 tūkst. sunkiųjų ginklų, įskaitant tankus, šarvuočius, raketų paleidimo sistemas, „žemė-oras“ raketas ir artilerijos ginklus.
NATO ir Ukrainos vyriausybė Kijeve neabejoja, kad Rusijos kariuomenė rengia mokymus sukilėlių kontroliuojamose teritorijose.
NATO pajėgų Europoje vadas Philipas Breedlove‘as patikino, kad Aljanso žvalgyba informavo, kad Rusijos specialiosios pajėgos apmoko separatistus Rytų Ukrainoje naudotis įmantriais rusų kariuomenės tiekiamais ginklais. Ph. Breedlove‘o teigimu, mokymus rengia apie 250-300 rusų karių.
Vieną iš lapkričio mėn. vakarų separatistų pajėgos aktyviai veikė šalia Donecko – krovė savo daiktus į sunkvežimius. Vidutinio amžiaus separatistas, prisistatęs Kešos vardu, papasakojo, kad kartu su bendražygiais vyksta į mokymus.
Keša prasitarė, kad instruktoriai – Rusijos piliečiai. Paklaustas, ko jo batalionui dar reikėtų pasimokyti, Keša atsakė su šypsena: visko.
Lankydamiesi trijose Rytų Ukrainoje įkurdintose apmokymų stovyklose šių metų kovo mėn. „Associated Press“ reporteriai pamatė angliakasius, vairuotojus ir amatininkus, dalyvaujančius kariniuose mokymuose, įtraukiančiuose šimtus žmonių ir dešimtis šarvuotųjų transporto priemonių.
Šalia Jenakijevės, „generolu“ vadinamas asmuo stebi atliekamus manevrus – formalaus karinio separatistų pasirengimo trūkumas akivaizdus.
Pėstininkų kovos mašinoms priartėjus prie kalvos ir pradėjus apšaudymą, jų vadas, pravarde Čiornyj, ėmė šaukti rankoje laikydamas garsiakalbį: „Kodėl paleidote ugnį? Nedaviau įsakymo pradėti apšaudymą“.
Vėliau Čiornyj pasakė sukilėliams, kad „generolas“ jų rezultatais liko patenkintas. „Jis pasakė, kad padarėte viską gerai, tačiau iš tiesų manau, kad jūs nepasirodėte gerai. Vis dar yra darbo“, – sakė jis.
Karininkas kamufliažine apranga be skiriamųjų ženklų nebuvo susidūręs akis į akį su kovotojais. Persimetęs keliais žodžiais su savo patikėtiniais, jis pasišalino.
Jo juodos spalvos automobilį „Toyota“ vėliau matė šalia akylai saugomo viešbučio mažiau nei 25 kilometrai nuo Rusijos pasienio esančiame Luhanske.
Šis viešbutis beveik visiškai tuščias, nors čia apsistoti norintiesiems sakoma, kad laisvų kambarių nėra. Viešbučio restorane dažniausiai lankosi vidutinio amžiaus vyrai, dalis jų apsirengę kamufliažiniais drabužiais su antpečiais. Pašalinių akivaizdoje jie neištaria nė žodžio.
Kiekvieną viešbučio kampą saugo ginkluoti vyrai profesionalių karių manieromis. Kai kurie iš jų dienų dienas leidžia sudribę kėdėse koridoriuje, žiūrėdami rusų televizijos kanalus. Blizgantys šių asmenų automatinių ginklų šovinių diržai sudėti ant grindų. Vieną rytą į viešbutį atvyko sunkvežimis, kuriame buvo 12 didelio kalibro automatiniais ir snaiperių šautuvais ginkluotų vyrų.
Nors šiame regione po vasario mėn. pasiekto susitarimo dėl paliaubų smurto proveržių sumažėjo, tebesitęsiantys susišaudymai kai kuriose teritorijose kelia minčių dėl ir vėl įsiplieksti galinčio konflikto palei visą 450 kilometrų fronto liniją.
Visi kalbinti sukilėliai tikino netikintys, kad konfliktas jau pasibaigė, pridurdami, kad ruošiasi naujoms kovoms.
I. Sutiagino teigimu, Rusija suformavo reguliariąsias karines pajėgas, daugiau mažiau galinčias ginti sukilėlių paskelbtas „Donecko ir Luhansko liaudies respublikas“.
„Viena svarbiausių užduočių dabar – išsaugoti šias respublikas kaip galimą įtakos Ukrainai darymo įrankį“, –patikino jis.
„Taigi jiems reikia išsaugoti šias respublikas, kad jos būtų pasirengusios kovai ir tuo pačiu užtikrinti, kad sankcijos prieš Rusiją būtų panaikintos“, – pridūrė jis.
