Tačiau valdžios kritikai smūgius laiko tik parodomaisiais ir įspėja dėl bereikalingų civilių žūčių.
Džihadistų praėjusią savaitę užpulto Garisos universiteto studentas vardu Gitonga lemiamą akimirką prisiminė neapsiavęs batų.
Sugaištas laikas kambaryje pasirodė kaip Dievo dovana, nes grįžęs į koridorių vaikinas jau išgirdo užpuolikų triukšmą ir pasislėpęs po lova bei kalbėdamas maldą išgyveno. Iš pradžių žudę visus, paskiau tik krikščionis, „al Shebaab“ džihadistai Gitongos nepastebėjo.
„Tai ne šiaip sau sėkmė. Meldžiuosi, kad suprasčiau, kodėl Dievas leido pasprukti nuo priešo, kokį darbą jis man paliko nudirbti?“ – sako Garisos universiteto studentas Gitonga Nganga.
Išgyvenusių, tik daug sunkiau sužeistų, – per aštuoniasdešimt. Medikai perkėlė juos į sostinę Nairobį. Į prašymus duoti jiems kraujo atsiliepė daugybė Kenijos gyventojų.
Tačiau dar daugiau pyksta ant valdžios, esą išpuoliui buvo galima užbėgti už akių, nes vieno iš organizatorių tėvas – Kenijos valdininkas – net buvo pranešęs apie pradingusį sūnų.
O kai džihadistai pradėjo puolimą ir įkaitais paėmė šimtus studentų, specialiosios pajėgos, pasak Kenijos spaudos, vėlavo išskristi iš sostinės ir sugaišo kelias brangias valandas.
„Kalti ir paprasti Garisos miesto gyventojai, nes jie nesako, kur slepiasi priešai. O galėtų pasidalyti informacija, kas ir kur gyvena“, – sako Garisos miesto gyventojas Joshua Chege.
Kenijos kariuomenė pasiuntė karo lėktuvų į kaimyninį Somalį ir smogė dviem stovykloms, kuriose žvalgyba įtaria įsikūrus „al Shebaab“ džihadistus.
Stovyklos stovi Gedo regione per kurį džihadistai patenka į Keniją ir ten esą keršija už Kenijos karinę pagalbą Somalio vyriausybei, bandančiai nuo įvairių sukilėlių grupuočių apginti trapias valdžios institucijas. Tačiau Kenijos valdžios kritikai oro smūgius vadina tiesiog parodomaisiais, o liudininkai net praneša apie civilių aukas.