Iranas ir galingosios šalys ketvirtadienį, po aštuonias dienas Šveicarijoje vykusio derybų maratono, pasiekė politinį pagrindų susitarimą dėl Teherano branduolinės programos apribojimo bent dešimtmečiui.
Šis preliminarus susitarimas atveria kelią deryboms dėl tolesnės išsamios sutarties, kuri turi išsklaidyti Vakarų šalių nuogąstavimus, jog Iranas siekia pasigaminti atominių bombų. Mainais Vakarų šalys atšauktų ekonomines sankcijas, paskelbtas šiitiškai respublikai.
Galutinę sutartį tikimasi pasirašyti iki birželio 30 dienos.
Irano urano sodrinimo pajėgumai ir atsargos bus ribojami
Stovėdama šalia Irano užsienio reikalų ministro Mohamado Javado Zarifo ir skaitydama bendrą pranešimą, Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini sakė, kad buvo atliktas „lemiamas žingsnis“.
20.40 val. (Lietuvos laiku) F. Mogherini pradėjo sakyti pareiškimą anglų kalba, o po jos, persų kalba kalba žodį tarė Irano ministras J. Zarifas. ES ir Irano diplomatijos vadovai apie šį susitarimą paskelbė bendroje spaudos konferencijoje Šveicarijos mieste Lozanoje po aštuonias dienas vykusių įtemptų derybų.
F. Mogherini nurodė, kad Irano urano „sodrinimo pajėgumai ir atsargos bus ribojami“.
Iranas neigia Vakarų šalių kaltinimus, kad šiitiška respublika siekia pasigaminti atominių ginklų. Teheranas sutiko pradėti derybas dėl savo branduolinės programos suvaržymų mainais į tarptautinių sankcijų atšaukimą.
Planuota, kad vadinamosios „P5 plius 1“ grupės, kurią sudaro JAV. Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Rusija ir Vokietija, atstovų derybos su Iranu baigsis kovo 31-ąją, bet šis procesas užsitęsė dviem dienomis ilgiau.
Susitarimo santraukoje sakoma, kad Iranas daugiau negu dviem trečdaliais sumažins urano sodrinimui naudojamų centrifugų skaičių, taip pat demontuos Arako sunkiojo vandens reaktorių, kuriame gali būti gaminamas plutonis ir leis tarptautiniams inspektoriams vykdyti nuodugnią jo branduolinės programos priežiūrą.
Derybų šalys susitarė, kad Iranas urano sodrinimą vykdys tik Netanzo branduoliniame komplekse ir kad Fordo kompleksas, esantis netoli Kumo miesto, bus paverstas branduolinės fizikos ir technologijų tyrimo centru. Taip pat bus apribotas Irano naudojamų urano sodrinimo centrifugų skaičius.
„Nebus kitų urano sodrinimo objektų, išskyrus Netanza, – sakė F.Mogherini. – Kadangi Iranas siekia kurti branduolines technologijas vien taikiems tikslams, jo galimybė sodrinti ir laikyti branduolines medžiagas bus apribotos. Tie apribojimai galios nustatytą laikotarpį.“„Šiandien atlikome lemiamą žingsnį; nustatėme parametrus, – per spaudos konferenciją Šveicarijos mieste Lozanoje sakė Europos Sąjungos išorės politikos vadovė F. Mogherini, kuri atliko koordinatorės vaidmenį šešių galingųjų šalių (JAV, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Vokietijos) vardu. – Visų šalių politinis ryžtas, gera valia padarė tai įmanoma. Tai lemiamas sprendimas pakloti sutartą pamatą bendro išsamaus veiksmų plano galutiniam tekstui. Dabar galime rengti (galutinės sutarties) teksto projektą ir priedus.“
Politinis pagrindų susitarimas, kuriam griežtai priešinosi JAV sąjungininkas Izraelis, numato, kad apribojimai Irano vykdomam urano sodrinimui galios 10 metų.
Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) bus įpareigota prižiūrėti, kaip vykdomas šis susitarimas.
Atšauks sankcijas, jei laikysis įsipareigojimų
Jeigu bus sudaryta galutinė sutartis, o Iranas vykdys savo įsipareigojimus, Vakarų šalys atšauks jų taikomas sankcijas šiitiškai respublikai, sakoma pranešime.Tačiau Irano užsienio reikalų ministras M.
J. Zarifas perspėjo: „Dar reikės laiko, kad atsidurtume ten, kur norime būti.“
Vienas Vakarų šalių pareigūnas sakė, kad šalys susitarė, jog išsamioje sutartyje bus nustatyta, jog Iranas turės sumažinti didžiosios dalies savo turimų urano atsargų prisodrinimo laipsnį arba išgabenti tas atsargas į užsienį, o tolesniam sodrinimui galės naudoti tik 6 000 centrifugų vietoje dabar turimų 19 000.Vakarų šalys sako, kad smarkiai prisodrintas uranas gali būti naudojamas
atominiams užtaisams gaminti ir kad jos nori užkirsti kelią tokiam scenarijui Irane. Tuo tarpu Teheranas teigia norintis vystyti tik taikią branduolinės energetikos programą.
B. Obama: istorinis susitarimas
JAV prezidentas Barackas Obama taip pat iš Baltųjų rūmų padarė pareiškimą, kuriame gyrė susitarimą, vadino jį istoriniu. B. Obama savo pranešime pažymėjo, kad buvo pasiektas „geras susitarimas“ ir lygino jį su branduolinės ginkluotės mažinimo sutartimis, kurias jo pirmtakai buvo sudarę su Sovietų Sąjunga ir kurios „padarė mūsų pasaulį saugesnį“ per Šaltąjį karą.
Tuo tarpu M.J.Zarifas sakė, kad naujasis susitarimas nepadarys jokios įtakos kitiems Irano ir JAV santykių aspektams.
„Tai buvo mėginimas išspręsti branduolinį klausimą. ... Mūsų ir Jungtinių Valstijų požiūriai smarkiai nesutampa“, – perspėjo jis.
„Praeityje tarp mūsų atsirado abipusis nepasitikėjimas. ... Taigi, tikiuosi, kad drąsus (naujojo susitarimo) įgyvendinimas gali iš dalies atkurti pasitikėjimą. Bet visi turime palaukti ir pažiūrėti“, – pridūrė Irano diplomatijos vadovas.
Izraelis žada nenuleisti rankų ir priešintis
Šios derybos buvo palankiausia galimybė užtikrinti Vašingtono ir Teherano diplomatinį suartėjimą po 1979 metų Irane įvykusios islamo revoliucijos, tačiau bet kokia potenciali sutartis yra skeptiškai
vertinama konservatyviųjų jėgų abiejose šalyse. JAV sąjungininkai Artimuosiuose Rytose taip pat nusiteikę skeptiškai – ypač Izraelis ir Saudo Arabija.
Izraelio strateginių reikalų ministro Yuvalio Steinitzo pranešime, paskelbtame po to, kai buvo paskelbta apie Šveicarijoje pasiektą proveržį, sakoma: „Šypsenos Lozanoje yra atitrūkusios nuo prastos tikrovės, kurioje Iranas atsisako daryti kokių nors nuolaidų branduoliniu klausimu ir toliau grasina Izraeliui bei visoms kitoms šalims Artimiuosiuose Rytuose.“
„Mes tęsime savo pastangas aiškinti ir įtikinėti pasaulį, vildamiesi užkirsti kelią blogai (galutinei) sutarčiai“, – pridūrė jis.
Diplomatai džiūgavo socialiniuose tinkluose
Dar prieš įvykstant oficialiai spaudos konferencijai diplomatai ėmė skleisti gerąją naujieną.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija dar prieš oficialų pareiškimą pranešė, kad Lozanoje įvyko esminis lūžis derybose su Iranu. „Šalys susitarė dėl visų pagrindinių galutinės sutarties punktų“, – sakoma ministerijos „Twitter“ pranešime.
Tuo tarpu M.J. Zarifas savo „Twitter“ paskyroje paskelbė, kad visi likę opūs klausimai buvo išspręsti. „Sprendiniai rasti. Mes pasiruošęs nedelsiant pradėti darbą dėl (galutinės sutarties) dokumento projekto“, – rašo jis.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry savo „Twitter“ pranešime nurodė, kad pasiektas susitarimas „išspręs visus pagrindinius klausimus dėl branduolinės programos. Greitai grįšime prie darbo, (rengdami) galutinę sutartį.“