Kovo 30 dieną W. Clarkas pareiškė: „Tai, kas vyksta dabar – pasirengimas atnaujinti operaciją iš Rytų“.

Anot buvusio NATO pajėgų vado Europoje, puolimas gali prasidėjo iš karto po stačiatikių Velykų, kurios bus švenčiamos balandžio 12 dieną, ir greičiausiai dar iki Pergalės dienos. W. Clarkas savo teiginius grindžia vietos šaltinių suteikta informacija, kurią surinko neseniai lankydamasis Ukrainoje.

W. Clarkas rekomenduoja JAV prezidento Baracko Obamos administracijai imtis dviejų konkrečių priemonių: pirmiausia pasidalinti su Ukraina turimais žvalgybos duomenimis, kad Kijevas „susidarytų aiškesnį galimų Rusijos ketinimų vaizdą“.

Jungtinės Valstijos taip pat galėtų „parengti pagalbos priemonių paketą, kuriame atsidurtų ir pagalba ginklais, kam būtų gautas Kongreso leidimas“.

W. Clarkas taip pat mano, kad tokiai pagalbai turėtų būtų pasirūpinta tranzito baze, derėtų parengti skubaus strateginio perkėlimo operacijos planą ir aiškiai perspėti prezidentą Vladimirą Putiną: kai tik pastebėsime pirmuosius naujo puolimo ženklus, suteiksime Ukrainai visą reikiamą pagalbą, įskaitant ir mirtinus ginklus.

A.K. Senas teigia: „Abiem šiems siūlymams dėl dabartinės JAV prezidento administracijos politikos – jie nenori Ukrainos aprūpinti ginklais – nelemta išsipildyti“.

„Tokiu atveju, jeigu JAV politikos pakeisti nepavyks, galima parengti bent jau pagalbos projektą, jį pažadėti, apie jį garsiai kalbėti, aiškinti, kodėl imtasi vienų ar kitų priemonių, ir galiausiai naudoti jį kaip atgrasymo priemonę. Faktas, kad Jungtinės Valstijos ateina į pagalbą, Ukrainos kariuomenei bus kaip dozė adrenalino“, – mano W. Clarkas.

„Visi žmonės kuo puikiausiai supranta, kad kovoja karą, kurį įvardija kaip karą už Vakarų civilizaciją. Jie kariauja už mus“, – tvirtina W.Clarkas.

W. Clarkas kovo viduryje „Atlantic Council“ surengė spaudos konferenciją, kurios metu papasakojo apie savo apsilankymą Ukrainoje. Kartu su juo į Ukrainą vyko buvęs JAV gynybos departamento žvalgybos agentūros vadovas Patrickas M. Hughesas ir buvęs Jungtinių Valstijų gynybos departamento karinių tyrimų, plėtros bei įsigijimų žinybos vadovas Johnas S. Caldwellas.

W.Clarkas įvardija septynias sritis, kuriose Ukrainai būtina skubi karinė pagalba:

1) Modernios žvalgybos priemonės, būtinos laiku gauti tikslios informacijos apie gresiantį pavojų.
2) Ilgo nuotolio mobilios prieštankinės sistemos bei trumpesnio nuotolio „Javelin“ sistema, visos aprūpintos šiluminėmis vaizdo kameromis.
3) Saugios taktinio ryšio priemonės.
4) Ilgo nuotolio priešartileriniai radarai.
5) Snaiperiniai šautuvai ir naktinio matymo įranga.
6) Šiuolaikinės elektroninio karo priemonės.
7) Sistemos, skirtos kovai su bepiločiais.

Kaip teigia W. Clarkas, Maskva pasiryžusi bet kokia kaina susigrąžinti Ukrainą į savo įtakos sferą. Tačiau, kaip teigia buvęs NATO pajėgų Europoje vadas, V. Putinas turi dar didesnį tikslą – pasirūpinti, kad Rytų Europos valstybės prarastų ramybę ir įsitikinimą, kad NATO, esant reikalui, jas apgintų.

Idealiausia baigtis Rusijos prezidentui – amžiams sukiršinti JAV ir jų sąjungininkes Europoje, ir sąjungininkus iš Vakarų su Rytų Europa.