Vokietijos laikraštis „Die Welt“ citavo neįvardytą aukšto rango tyrėją, kuris sakė, kad A. Lubitzas sirgo sunkia „psichosomatine liga“, ir kad Vokietijos policija konfiskavo receptinių vaistų, kuriais gydoma ši liga.

A. Lubitzas sirgo „sunkiu subjektyvaus perdegimo sindromu“ ir sunkia depresija, „Die Welt“ sakė šaltinis.

„The New York Times“ taip pat pranešė, kad per kratą piloto bute buvo rasta antidepresantų.

Šeštadienį tyrėjai toliau mėgino iš atskirų fragmentų sudėlioti slapto A. Lubitzo gyvenimo paveikslą. Pareigūnai teigė, kad jis slėpė savo ligą nuo darbdavių. Gydytojai buvo pripažinę jį „netinkamu darbui“.

Tyrėjai apklausė jo giminaičius, draugus ir bendradarbius, kad atskleistų, kas iš pirmo žvilgsnio kompetetingą ir stabilios būklės pilotą galėjo paskatinti sąmoningai sudaužyti lėktuvą Prancūzijos Alpėse.

Tuo tarpu dešimtys žmonių susirinko į aukų pagerbimo ceremoniją netoliese esančio Din le Beno miestelio bažnyčioje. „Germanwings“ reiso 9525 lėktuvu skrido iš viso 150 žmonių, įskaitant patį A. Lubitzą.

Aukų artimieji ir vietos gyventojai šeštadienio popietę taip pat rinkosi prie paprasto akmeninio memorialo, pastatyto netoli tragedijos vietos Vernė gyvenvietėje. Sniegu padengtų Prancūzijos Alpių viršukalnių fone prie paminklo buvo nešamos gėlės.

Spėlionės dėl psichinės sveikatos

Daug dėmesio buvo skiriama A. Lubitzo psichinei būklei. Žiniasklaida spėliojo, kad jį galėjo kamuoti psichinės sveikatos problemos.

Tyrėjai jo buto šiukšliadėžėje rado laišką, kuriame buvo rašoma, kad 27 metų A. Lubitzas nėra tinkamas piloto darbui, penktadieį sakė Diuseldorfo prokuroras Christophas Kumpa. Jo teigimu, laiškas buvo „suraižytas“.

„The New York Times“ ir „The Wall Street Journal“ penktadienį citavo neįvardytus šaltinius, kurie teigė, kad A. Lubitzą kankino psichinė liga ir kad jis slėpė savo diagnozę nuo darbdavio.

Šeštadienį naujame „The New York Times“ straipsnyje su tyrimu susipažinę du pareigūnai sakė, kad prieš tragediją A. Lubitzas mėgino gydytis dėl regėjimo sutrikimų, kurie galėjo sužlugdyti jo karjerą.

Pasak šių neįvardytų pareigūnų, A. Lubitzas taip pat buvo gydomas dėl psichologinių problemų. Kituose žiniasklaidos pranešimuose buvo skelbiama, kad jis gydėsi nuo depresijos.

A. Lubitzas kasmetinį pilotų sveikatos patikrinimą buvo praėjęs 2014 metų vasarą, CNN sakė vienas Vokietijos aviacijos šaltinis.

Vienas darbuotojas iš „Lufthansa“, kuriai priklauso oro linijų bendrovė „Germanwings“, pažymėjo, kad per tokius patikrinimus tikrinama tik fizinė, o ne psichinė sveikata, ir jei A. Lubitzas būtų turėjęs regėjimo sutrikimų, jie per tokius patikrinimus turėjo būti aptikti.

„Negalime tuo patikėti. Jeigu kažkas būtų buvę blogai su jo regėjimu, per fizinį patikrinimą būtume tai sužinoję“, - sakė pareigūnas.

„Lufthansa“ darbuotojas taip pat sakė, kad bendrovė niekada negavo jokių pažymų, kad A. Lubitzas serga depresija, ir jeigu jis kreipėsi į gydytojus savarankiškai, jis privalėjo pranešti bendrovei, kad buvo pripažintas netinkamu pilotuoti lėktuvą.

Viena Diuseldorfo klinika nurodė, kad pilotas pas juos lankėsi du kartus. Paskutinis jo vizitas „dėl diagnozės“ įvyko kovo 10 dieną. Tačiau universitetinė klinika pareiškė, kad A. Lubitzas buvo gydomas ne nuo depresijos.

Vokietijos tyrėjai tvirtina, kad dar turi apklausti žmones ir atlikti kitus darbus, kol galės atskleisti, ką jie surinko iš įrašų, rastų jo bute Diuseldorfe ir jo tėvų bute Montabauro mieste.

Tačiau tas faktas, kad tyrėjai aptiko „suplėšytus, neseniai išduotus nedarbingumo pažymėjimus, tarp jų ir tą, kuris galiojo tragedijos dienai, leidžia daryti preliminarią išvadą, kad žuvusysis slėpė savo negalavimus nuo darbdavio ir savo profesinės aplinkos“, teigė prokurorai.

„Germanwings“ patvirtino tokius įtarimus, teigdama, kad iš A. Lubitzo niekada negavo jokių nedarbingumo pažymų.

Atsirado dar viena buvusi mergina

A. Lubitzas ilgą laiką draugavo su 26 metų mokytoja Kathrina Goldbach, tačiau keletą savaičių prieš katastrofą ji šiuos santykius nutraukė dėl nestabilios piloto asmenybės ir baimės dėl savo saugumo, praneša daulymail.co.uk.

Mergina tebegyveno kartu su A. Lubitzu, bet ieškojosi atskiro būsto. Kaip teigia poros draugai, A. Lubitzas siekė kontroliuoti savo merginą, netgi nurodinėdavo, ką ji turi dėvėti ir su kuo bendrauti.

„Ji sakė, kad jis buvo labai geras ir dėmesingas, tačiau turėjo problemų dėl nuotaikos svyravimų. Mes jutome, kad jos baimė vis stiprėjo“, – tvirtina vienas K. Goldbach draugas.

Kita buvusi A. Lubitzo draugė stiuardesė Maria V. interviu laikraščiui „Bild“ sakė, kad sužinojusi apie pastarąją katastrofą prisiminė, ką lakūnas A. Lubitzas buvo jai sakęs praėjusiais metais: „Vieną dieną padarysiu kai ką, kas pakeis visą sistemą, ir visi žinos bei prisimins mano vardą.“

Paviešinta skrydžio kapitono tapatybė

„Germanwings“ reisu 9525 skridusio lėktuvo skrydžio kapitonas buvo Patrickas Sondheimeris, teigė Reineris Sondheimeris iš Vokietijos Diuseldorfo miesto, tvirtinantis, kad yra Patricko giminaitis.

Manoma, kad P. Sondheimeris buvo būtent tas pilotas, kurio į kabiną neįsileido antrasis skrydžio pilotas A. Lubitzas.

CNN su Reineriu Sondheimeriu kalbėjosi jo bute Diuseldorfe. Bute dar buvo moteris, kuri neatskleidė savo pavardės, bet sakė taip pat esanti P. Sondheimerio giminaitė. Ji taip pat tvirtino, kad Patrickas skrido pražūčiai pasmerktu lėktuvu.

R. Sondheimeris atsisakė ką nors pasakoti ir kartojo tik tai, kad šeima pageidauja laiko gedului.

Vokietijos pareigūnai skrydžio kapitono tapatybės nebuvo atskleidę.

Nepastebėjo nieko įtartina

Kitas „Germanwings“ pilotas Frankas Woitonas, kartą skridęs su A. Lubitzu, vietos televizijai WRD sakė susidaręs įspūdį, jog A. Lubitzas yra „draugiškas“ ir kad jis nepastebėjo „nieko įtartina“.

F. Woitonas taip pat sakė, kad A. Lubitzas „buvo geras pilotas ir gerai valdė lėktuvą“.

Pirmasis F. Woitono skrydis, kai jis sužinojo apie šią tragediją, kaip tik buvo Diuseldorfas – Barselona – Diuseldorfas: tas pats maršrutas, kuriuo prieš dieną skrido sudužęs „Germanwings“ reiso 9525 lėktuvas.

Vokietijos žiniasklaida jį liaupsino už jausmingus žodžius keleiviams, pasakytus prieš lėktuvo pakilimą: F. Woitonas jiems sakė, kad įgula, kaip ir visi kiti žmonės šiame lėktuve, trokšta saugiai grįžti namo pas savo šeimas.

Pilotų kursų metu padarė pertrauką

Priežastys, paskatinusios A. Lubitzą sudaužyti lėktuvą su keleiviais, lieka Vokietijos tyrėjų dėmesio centre.

A. Lubitzas praėjo medicininius ir psichologinius patikrinimus prieš priimamas į darbą, sakė „Germanwings“ valdančios „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

Jo teigimu, A. Lubitzas pertraukė pilotų kursus, kurie prasidėjo 2008 m. Pertrauka truko keletą mėnesių, bet, pasak įmonės vadovo, tai nėra neįprasta. Tačiau C. Spohras nepateikė priežasties, dėl kurios A. Lubitzas buvo padaręs pertrauką.

Primenama, kad A. Lubitzas buvo antrasis antradienį įvykusio skrydžio Barselona – Diuseldorfas pilotas. Tyrėjai teigia manantys, kad palaukęs, kol kapitonas paliks kabiną, jis užsirakino ir specialiai nukreipė lainerį žemėjimo linkme.

Lėktuvas krito maždaug aštuonias minutes iš 38 000 pėdų aukščio.

Skrydžio kapitonas beldėsi į kabinos duris ir maldavo jas atidaryti, tačiau A. Lubitzas neatsakė, fone girdimas keleivių klyksmas.

Katastrofos metus žuvo 150 žmonių, dauguma jų buvo iš Vokietijos ir Ispanijos.