Jie teigia neturį jokių duomenų, kad tragedija gali būti susijusi su politiniais ar religiniais motyvais. Taip pat tvirtina neradę ir jokio atsisveikinimo laiško, rašo BBC.

Diuseldorfo prokurorai neįvardija, kokia liga sirgo A. Lubitzas.

Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad jaunas vyras sirgo depresija, jo būklė turėjo būti nuolat stebima.

Pasirodė informacija, kad buvo rasta suplėšyta gydytojo pažyma, išduota nelaimės dieną, kuria A. Lubitzui dėl ligos leidžiama nedirbti.


Prokurorų pareiškime teigiama, kad jie iš dviejų A. Lubitzo gyvenamųjų vietų paėmė medicininių dokumentų, kuriuose „kalbama apie vyro ligą ir jos gydymą“.

„Faktas, kad buvo rasta ne tik dokumentų, bet ir suplėšytų nedarbingumo lapelių (vienas iš jų išduotas nelaimės dieną), leidžia daryti preliminarią išvadą, kad tragiškai žuvęs pilotas ligos faktą nuo savo darbdavių slėpė“, – teigiama pranešime.

Tokius nedarbingumo lapelius Vokietijos gydytojai neretai išrašo netgi dėl lengvų sveikatos sutrikimų.

Prokurorų pranešime nurodoma, kad tie dokumentai buvo rasti per kratas A.Lubitzo bute Diuseldorfe ir jo tėvų namuose Montabauro miestelyje vakarinėje Reino krašto-Pfalco žemėje.

Vienas Vokietijos aviacijos pareigūnas sakė, kad A.Lubitzo byloje Federaliniame aviacijos biure buvo žyma SIC, rodanti, kad jam reikalingi „specifiniai reguliarūs medicinos tyrimai“. Tokia žyma gali būti susijusi tiek su fiziniu, tiek su psichikos sutrikimu, bet pareigūnas, kuris pageidavo neviešinti jo vardo, sakė, kad tame dokumente susirgimo pobūdis nebuvo įvardytas.

Kita vertus, A.Lubitzo kaimynai pasakojo, kad to vyro fizinė būklė buvo nepriekaištinga.

„Jis tikrai nerūkė. Jis labai savimi rūpinosi. Visuomet bėgiodavo. Nesu tikras, ar jis bėgdavo maratoną, bet buvo labai sveikas“, – sakė Johannesas Rossmannas, gyvenantis šalia A.Lubitzo namų Montabaure.

Vokietijos žiniasklaida paskelbė, kad tas lakūnas anksčiau kreipėsi į specialistus dėl gilios depresijos ir kad jis galėjo būti susikrimtęs dėl nesutarimų su savo mergina. Vokietijos tyrimui vadovaujantys Diuseldorfo prokurorai atsisakė komentuoti tuos pranešimus, grindžiamus neįvardytų šaltinių informacija, sakydami, kad negali aptarinėti vykstančio tyrimo.

Vokietijos oro vežėjų flagmanės „Lufthansa“, kuri yra „Germanwings“ pirminė bendrovė, vadovas Carstenas Spohras sakė, kad prieš šešerius metus pilotų rengimo kursuose mokęsis A.Lubitzsas turėjo padaryti „kelių mėnesių“ pertrauką, bet vėliau „ne vien praėjo visus sveikatos patikrinimus, bet ir (baigė) skraidymo pamokas, visus skraidymo egzaminus ir patikrinimus“.

Prokurorų pranešime nurodoma, kad minėti dokumentai buvo rasti per kratas A.Lubitzo bute Diuseldorfe ir jo tėvų namuose Montabauro miestelyje vakarinėje Reino krašto-Pfalco žemėje.

Vokiečių leidinys: prieš katastrofą pilotas jautėsi sugniuždytas

Vokiečių leidinys „Bild“ teigia, kad pilotas Andreas Lubitzas, kaip įtariama, tyčia nukreipęs oro bendrovės „Germanwings“ lėktuvą sudužti Prancūzijos Alpėse, prieš katastrofą jautėsi sugniuždytas.

„Prieš katastrofą jo santykius su drauge buvo ištikusi krizė, jis jautė sielvartą, kuris, ko gero, ir paskatino nelaimę. Tyrėjai šiuo metu tiria šią versiją“, – rašo „Bild“.

A. Lubitzo draugas papasakojo: „Jo pravardė buvo „Tomato Andi“ („Pomidoras Andi“), nes anksčiau jis buvo skrydžių palydovas.“ Draugas pridūrė, kad A. Lubitzas beveik metus dirbo oro linijų bendrovėje „Lufthansa“ stiuardu, ir tik po to buvo priimtas mokytis pilotavimo.

Jo tėvas buvo bankininkas, o mama – vargonininkė vietos protestantų bažnyčioje.

53 m. Habibalah Hassani, kuriam priklauso picerija Diuseldorfe, esanti visai šalia jo antrųjų namų, papasakojo, kad dažnai matydavo jį su mergina.

Jo seneliai gyvena Noiburge prie Dunojaus. Kaimynai jį prisimena kaip „malonų, mandagų, gerą vaikiną, kuris buvo gana santūrus su nepažįstamais žmonėmis.“

Juodosios dėžės, įrašinėjančios pokalbius pilotų kabinoje, informacija rodo, kad antrasis Andreas Lubitzas antradienį sąmoningai užblokavo kabinos duris, kai iš jos trumpam išėjo įgulos kapitonas, ir sąmoningai nukreipė reiso 4U 9525 lėktuvą rėžtis į Alpes. Prancūzijos pareigūnai sakė, kad A.Lubitzo veiksmai veikiausiai yra savižudybė ir masinė žmogžudystė.

Preliminariuose apibūdinimuose tas 27 metų lakūnas buvo pateikiamas kaip malonaus ir draugiško būdo vyras, mėgęs sportuoti ir gyvenęs su savo tėvais jų namuose ramiame gyvenamajame rajone Vokietijos vakariniame Montabauro miestelyje. Tačiau aiškėja, kad už malonios išvaizdos slypėjo sudėtinga asmenybė.

A.Lubitzas kreipėsi psichiatrą dėl „gilios depresijos priepuolio“ 2009 metais, nurodė dienraštis „Bild“, cituodamas Vokietijos oro susisiekimo priežiūros biuro (Luftfahrtbundesamt, LBA) dokumentus.

Jam iki šiol buvo taikomas „reguliarus privatus gydymas“, rašo „Bild“. Laikraštis nurodo, kad „Germanwings“ pirminė bendrovė „Lufthansa“ buvo pateikusi šią informaciją LBA.

„Lufthansa“ vykdomasis direktorius Carstenas Spohras sakė, kad A.Lubitzas „kuriam laikui“ buvo padaręs pertrauką pilotų kursuose, bet nepateikė daugiau detalių. A.Lubitzas vėliau tęsė mokslus ir įgijo lainerio „Airbus A320“ piloto kvalifikaciją 2013 metais.

„Bild“ nurodė, kad per tą pertrauką A.Lubitzas išgyveno „depresijos ir nerimo priepuolius“.

Vokietijos policija atliko kratą Diuseldorfo mieste esančiame bute, kuriame A.Lubitzas kai kada apsistodavo su savo širdies drauge, bet policijos atstovas Marcelis Fiebigas penktadienį sakė naujienų agentūrai AFP, kad pareigūnai nerado jokio „rūkstančio pistoleto“.

Kratos taip pat buvo atliktos piloto tėvų name. Iš namo, kurį saugojo policininkai, pirštines dėvintys pareigūnai nešė lagaminus, krepšius ir dėžes.

Policija, atlikusi kratas namuose, kuriuose gyveno pilotas, penktadienį nurodė paėmusi kai kurių daiktų, bet tarp jų nėra jokių neginčijamų įkalčių.

Pareigūnai, apieškoję velionio lakūno A. Lubitzo butą vakariniame Diuseldorfo mieste, sakė paėmę „įvairių daiktų ir dokumentų“, naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovas Marcelis Fiebigas.

„Pažiūrėsim, ar tai paaiškins, kas nutiko – viskas yra tiriama“, – sakė jis, pridūręs, kad nebuvo rasta jokio „rūkstančio pistoleto“ ir kad tikėtini A.Lubitzo motyvai lieka neaiškūs.

Diuseldorfo prokuratūra pradėjo tyrimą, lygiagretų vykdomam Prancūzijos pareigūnų, nes daugelis iš 150 tos katastrofos aukų buvo to Vokietijos regiono gyventojai.

A.Lubitzas, kuriam, pasak vietos pareigūnų, buvo 27 metai, daugiausiai laiko praleisdavo savo tėvų namuose vakariniame Montabauro miestelyje.

Tą namą ramiame gyvenamajame rajone ketvirtadienį taip pat saugojo policija, o aplink būriavosi televizijos žurnalistai.

Kaip pranešė vienas AFP žurnalistas, pirštines dėvintys pareigūnai nešė iš namo lagaminus, krepšius ir dėžes.

Diuseldorfo prokuroras savo pranešime nurodė, kad kratos šiame mieste ir kitose vietose buvo atliktos siekiant „surasti ir apsaugoti asmeninius dokumentus“, kurie galėtų padėti išaiškinti tą incidentą.

JAV ekspertai: nepakankamai tiriama pilotų psichinė sveikata

Pilotai ir saugumo ekspertai pažymi, kad JAV ir tarptautinės taisyklės reikalauja, jog pilotams būtų atliktos psichinės sveikatos patikros, tačiau realybėje jos atliekamos neefektingai, skelbia AP.

Po skrydžių bendrovės „Germanwings“ lėktuvo „Airbus A320“ katastrofos Prancūzijos Alpėse, nusinešusios 150 žmonių gyvybių, sunerimta dėl antrojo piloto psichikos. Pareigūnai įsitikinę, kad 28-erių vokietis tyčia siekė sunaikinti „Airbus 320“ lėktuvą, antradienį skridusį iš Barselonos į Diuseldorfą.

JAV Federalinė aviacijos administracija reikalauja, kad pilotai tikrintųsi psichinę sveikatą kasmet arba kas šešis mėnesius, priklausomai nuo piloto amžiaus. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, Jungtinių Tautų (JT) agentūra, kuri nustato pasaulinius aviacijos standartus, taip pat reikalauja, kad pilotai periodiškai laikytų sveikatos egzaminą, įskaitant psichikos įvertinimą. Tačiau pasirodo, kad realybėje viskas vyksta kiek kitaip.

„Iš tikrųjų nėra jokios psichinės sveikatos patikros“, – nurodė Johnas Gadzinski, didelės JAV oro linijų bendrovės kapitonas ir buvęs karinio jūrų laivyno pilotas, nurodęs, kad per 29-erius metus niekada nebuvo klausta apie jo psichinę sveikatą.

„Jie patikrina tavo akis, ausis, širdį – visus dalykus, kurie silpsta, tau senstant. Tačiau jie niekada netikrina tavo galvos“, – nurodė buvęs Amerikos oro linijų pilotas Bobas Kudwa.

„Jei turėjai psichinių sutrikimų, tikrai apie juos nesakysi skrydžių chirurgui, kadangi informacija keliauja tiesiai į Federalinę aviacijos administraciją“, – pridūrė Dž. Gadzinskis.

Taip pat reikalaujama, kad pilotai nurodytų savo psichologinę būklę ir vaistus, kuriuos vartoja. Šią anketą jie užpildo patys ir pateikia Federalinei aviacijos administracijai. To nepadarius, gali grėsti bauda iki 250 tūkst. dolerių. Anketoje taip pat klausiama apie tai, ar pilotas jaučiasi prislėgtas, ar nebandė nusižudyti, pasakojo J. Gadzinski.

„Ar tai tikrai pats geriausias būdas?“ – retoriškai klausė kapitonas, pridūręs, kad psichinėmis ligomis sergantis asmuo to tikrai neatskleis.

Jungtinės Karalystės Civilinės aviacijos institucijos atstovas Richardas Tayloras nurodė, kad Europoje sveikatos patikrą pilotams atlieka gydytojai, turintys aviacijos medicinos išsilavinimą ir žinantys, kokių psichinių ir fizinių susirgimų būtina ieškoti.

Skrydžių bendrovės „Lufthansa“ atstovai teigia nežiną, kas galėjo motyvuoti antrąjį pilotą A. Lubitzą taip negailestingai pasielgti.