Tai reiškia, kad tyrėjai, išnagrinėję elektroninius opozicijos veikėjo susirašinėjimus, kurių labai daug, bandė išsiaiškinti, ar jam galėjo grasinti žmonės, su kuriais jis tiesiogiai bendravo, skelbia newsru.com.

„Kommersant“ tvirtina, kad tiesioginių grasinimų nebūta, tačiau kai kurie politiko pašnekovai, kaip galima teigti remiantis pirminėmis išvadomis, jo veiklą „vertino pernelyg asmeniškai“. Pabrėžiama, kad specialistai tyrė susirašinėjimus, kuriuose dalyvavo tiek tyrimui žinomi asmenys, tiek po slapyvardžiais besislepiantys. Skelbiama, kad buvo nemažai pasisakymų, kurie kaip reikiant peržengia „padorumo ribas“.

Kaip pabrėžia „Kommersant“, tyrėjai, nusprendę atlikti lingvistinę ekspertizę, tarsi atmeta anksčiau skelbtą versiją, kad penki kaltinami čečėnai, vadovaujami buvusio Čečėnijos vidaus pajėgų vado Zauro Dadajevo, galėjo Rusijos politiką nužudyti dėl jo pasisakymų po tragedijos „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje.

B. Nemcovo susirašinėjimus tyrę kriminalistai padarė išvadą, kad buvusio pirmojo Rusijos vicepremjero mirties galėjo norėti ne tik „agresyvūs islamistai“, bet ir tie, kuriuos „erzino faktas, kad buvęs šalies politikas staiga perėjo į opoziciją“.

Anksčiau buvo skelbta, kad tyrėjai versiją, esą nusikaltimas galimai susijęs su religija, vertina kaip mažai tikėtiną. Visų įtariamųjų advokatai tvirtina, kad nė vienas iš jų „nėra religijos fanatikas“ – vyrai gyvena pakankamai pasaulietišką gyvenimo būdą. Trys čečėnai draugauja su merginomis iš Maskvos.

Kaip rašo „Kommersant“, jau nustatyta, kad nė vienas iš penkių su B. Nemcovo nužudymu siejamų asmenų su politiku nesusirašinėjo, dauguma iš jų nieko nežinojo apie tokį opozicijos veikėją. Tyrėjai neatmeta, kad įtariamiesiems nurodymų davė nusikaltimo užsakovas, kuris jiems už darbą buvo pažadėjęs 5 mln. rublių.

B. Nemcovo šeimos interesus ginantis advokatas Vadimas Prochorovas sprendimą dėl lingvistinės ekspertizės įvardijo kaip „visų be išimties objektyvių tyrimų aksiomą“.

B. Nemcovas netoliese Kremliaus buvo nušautas vasario 27 dieną. Tyrėjai išsiaiškino, kad į politiko nugarą buvo paleistos šešios kulkos, iš kurių keturios pasiekė tikslą. Kriminalistai įsitikinę, kad B. Nemcovą nušovė Z. Dadajevas. Dėl nusikaltimo taip pat sulaikyti ir Chamzatas Bachajevas, Tamerlanas Eskerchanovas ir broliai Anzoras ir Šagidas Gubaševai. Dar vienas įtariamasis – Beslanas Šavanovas – susisprogdino Grozne.

Faktą, kad B. Nemcovo pasisakymai dėl teroristinio išpuolio „Charlie Hebdo“ redakcijoje neturėjo nieko bendro su nusikaltimu, pagrindžia ir seniau pasirodžiusi informacija, kuri kol kas oficialiai nepatvirtinta. Kovo pradžioje „Moskovskij komsomolec“ paskelbė dvi nespalvotas nuotraukas, kuriuose, kaip spėjama, įamžinti automobilyje sėdintys galimi nusikaltėliai, vienas iš jų Z. Dadajevas.

Įtariami Boriso Nemcovo žudikai, mk.ru nuotr.

Dienraštis skelbė, kad automobilis buvo įsigytas 2014 metų rugsėjį, o rudenį stebėjimo kamerų buvo nufilmuotas netoliese B. Nemcovo namų. Tokia informacija dienraštis suabejojo versija, kad nusikaltimas galimai susijęs su „prieš islamą nukreiptais politiko pareiškimais“, nes juos politikas išsakė žymiai vėliau – po 2015 metų sausį įvykdyto išpuolio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (103)