Kovo 16 dieną, tą pačią dieną, kai atsirado Rusijos vadovas, „Interfax“ naujienų agentūra citavo vieną neįvardytą teisėsaugos pareigūną, kuris pareiškė, kad Boriso Nemcovo nužudymas iš „užsakomosios žmogžudystės“ perkvalifikuotas į „neapykantos pakurstytą nusikaltimą“, rašo rferl.org.
Ši informacija vis dar oficialiai nepatvirtinta. Jeigu oficialiai bus paskelbta, kad tai nebuvo užsakomoji žmogžudystė, nebebus prasmės aiškintis, kas galėjo būti tas užsakovas.
Nebereikės sukti galvos – pakaks Zauro Dadajevo ir kitų, kurie šiuo metu oficialiai siejami su šiuo šaltakraujišku nusikaltimu.
Nebereikės uždavinėti nepatogių – ir destabilizuojančių – klausimų.
Taikiniu pasirinkę Z. Dadajevą – buvusį sukarinto dalinio, kurį suformavo pats Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, o jam vadovavo Čečėnijos prezidento pusbrolis Adamas Delimchanovas, vado pavaduotoją – Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) tarsi nusitaikė į patį R. Kadyrovą.
Kai kovo 5 dieną, praėjus šešioms dienoms po B. Nemcovo nužudymo ir likus trims dienos iki oficialų kaltinimų Z. Dadejevui pateikimo, V. Putinas dingo iš akiračio, kilo nemenkas sąmyšis.
„V. Putinas grįžo – gyvas ir sveikas. Jis pasirodė kaip tik tuo metu, kai „Interfax“ paskelbė, kad B. Nemcovo nužudymas nebuvo užsakomoji žmogžudystė“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė politikos analitikas Leonidas Volkovas.
„V. Putinas turėjo pasirinkti. Arba sušerti R. Kadyrovą Rusijos federalinės saugumo tarnybos vilkams, arba leisti R. Kadyrovui tą patį padaryti su FST... Jis pasirinko vieną vienintelį variantą, kurį galėjo pasirinkti: R. Kadyrovą“, – rašo analitikas.
Duoklė – ir grėsmė
Per tas 10 dienų 21 valandą keturias minutes ir 20 sekundžių, kurias V. Putinas praleido nežinia kur, prieš kovo 16 dieną pasirodydamas susitikime su Kirgizijos prezidentu Almazbeku Atambajevu, nutiko labai daug keistų dalykų.
R. Kadyrovas viešai gyrė Z. Dadajevą, buvo išvykęs pašaudyti, o socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė šios pramogos vaizdo įrašą. Čečėnijos lyderis ten pat paviešino ir laišką, kuriame išpažino nepajudimą ištikimybę V. Putinui.
„Visada būsiu dėkingas Vladimirui Vladimirovičiui už viską, ką jis padarė man ir mano žmonėms. Visada būsiu ištikimas jo sąjungininkas – ar jis bus prezidentas, ar ne. Aukoti savo gyvenimą tokiam žmogui labai paprasta ir lengva“, – rašė R. Kadyrovas.
Tačiau be profesinio lojalumo laiške buvo galima išskaityti ir paslėptą grėsmę. Tarsi būtų sakęs: aš tau lojalus, bet kiti gali tokie ir nebūti. Jeigu manimi atsikratysi, gali kilti bėdų.
Panašu, kad kažkas šiuos žodžius išgirdo.
Verta pabrėžti, kad per devynias dienas R. Kadyrovas gavo mažiausiai tris valstybinius apdovanojimus.
Kovo 9 dieną, netrukus po to, kai buvo sulaikytas ir apkaltintas Z. Dadajevas, R. Kadyrovui buvo įteiktas aukščiausias Rusijos valstybinis apdovanojimas – ordinas „Už nuopelnus“.
Kovo 16 dieną, dieną, kai V. Putinas po neįprastos pertraukos pasirodė viešumoje, Čečėnijos vadovas iš Rusijos okupuoto Krymo valdžios atsiėmė medalį už „Atsidavimą ir pareigų vykdymą“.
Kovo 18 dieną R. Kadyrovą pagerbė Rusijos federalinė bausmių atlikimo tarnyba.
„Dabar R. Kadyrovas yra Rusijos valstybingumo ramstis, pagrindas ir esmė. Svarbesnis nei visos Rusijos federalinės saugumo tarnybos kartu sudėjus“, – „Facebook“ rašo L. Volkovas.
Dėlionė
„Kremliaus viduje vyksta dalykai, kurių anksčiau neteko matyti“, – Jungtinės Karalystės „itv“ sakė ilgametis Kremliaus stebėtojas ir knygos „Naujas Šaltasis karas“ autorius Edwardas Lucasas.
Vieša paslaptis, kad R. Kadyrovas siekia aukšto posto Maskvoje. Taip pat manoma, kad Čečėnijos lyderis norėtų, kad jį Čečėnijos vadovo poste pakeistų jo pusbrolis ir artimas partneris A. Delimchanovas.
Nuo šios minties kaip reikiant skauda galvą Rusijos elitui – lygiai kaip ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos vadovams.
Maža to, Čečėnijos lyderio ir FST trintis prasidėjo žymiai anksčiau.
2007 metų gegužę, netrukus po to, kai R. Kadyrovas buvo paskirtas Čečėnijos vadovu, vietos FST atsisakė į savo štabą įsileisti grupę jo ginkluotų vyrų.
R. Kadyrovas į tokį išpuolį sureagavo užtvėręs visus pastato įėjimus ir išėjimus. Nesupratimas baigėsi tik asmeniškai įsikišus tuometiniam FST vadovui Nikolajui Patruševui. Be to, yra realaus pagrindo manyti, kad FST ketina atsikratyti tiek R. Kadyrovo, tiek A. Delimchanovo.
Kaip ir B. Nemcovo nužudymo atveju, FST ėmėsi pagrindinio vaidmens ir tiriant pasikėsinimą į R. Kadyrovo priešininką ir trečio pagal dydį Čečėnijos miesto merą Saigidpašą Umachanovą.
Vasarį, likus kelioms savaitėms iki B. Nemcovo nužudymo, Dagestano teismas ilgiems metams už grotų nuteisė du čečėnus, jie buvo pripažinti kaltais planavę nužudyti S. Umachanovą.
Neseniai „Novaja gazeta“ citavo FST pareigūnus, kurie pareiškė, kad meru atsikratyti norėjo ne kas kitas, o A. Delimchanovas.
Kitame straipsnyje „Novaja gazeta“ citavo neįvardytus teisėsaugos pareigūnus, kurie pareiškė, kad tikrasis B. Nemcovo nužudymo užsakovas buvo Čečėnijos saugumo pareigūnas, palaikantis artimus ryšius su R. Kadyrovu. Jis tebuvo įvardytas kaip „majoras Ruslanas“.
Vėliau žiniasklaida rašė, kad paslaptingasis majoras Ruslanas – Ruslanas Geremejevas, kuris yra A. Delimchanovo sūnėnas.
Vėlyvasis putinizmas
O galbūt FST permąstys strategiją ir atnaujins puolimą? Vienas iš apie tokį scenarijų bylojančių ženklų – kovo 17 dieną RBK pasirodžiusi publikacija.
Cituodamas neįvardytus teisėsaugos pareigūnus, RBK tvirtina, kad Z. Dadajevas ir R. Geremejevas B. Nemcovo nužudymą suplanavo vienoje Maskvos kavinėje.
Remiantis straipsniu, R. Geremejevas Z. Dadajevui sumokėjo 5 mln. rublių (78 tūkst. Eur) ir davė ginklą.
Taigi ir toliau esame įkalinti spėlionėse, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Lieka neaišku, ar tai buvo neapykantos pakurstytas nusikaltimas, kurio tyrimas ir baigsis Z. Dadajevu, o galbūt tai buvo užsakomoji žmogžudystė, kurios galai veda nuo Z. Dadajevo prie R. Geremejevo, o toliau prie A. Delimchanovo ir galiausiai R. Kadyrovo.
Nė vienas scenarijus nepalankus režimui.
„Jeigu R. Kadyrovas iš tikrųjų Maskvoje prisidėjo prie politinių nužudymų ir galėjo sausas išlipti iš balos, jis įkaitais paims tiek patį V. Putiną, tiek visą Rusijos valdžią, o tai tikriausiai ir yra tikrasis jo planas“, – „Moscow Times“ rašo politikos analitikas Vladimiras Frolovas.
V. Frolovas pridūrė, kad „detalus tyrimas ir konspiratorių sulaikymas gali destabilizuoti situaciją Čečėnijoje, o tai gali baigtis tikru karu“.
Kad ir kaip ten būtų, vis daugiau Kremliaus stebėtojų artėja prie išvados, kad etapas, prasidėjęs vasario 27 dieną B. Nemcovo nužudymu ir V. Putino mįslingu dingimu, žymi vėlyvojo putinizmo aušrą – dabartinės valdančiojo režimo formos saulėlydį.