Tačiau Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio prijungimas smarkiai sustiprino Rusijos prezidento Vladimiro Putino populiarumą namuose, o Maskva deda visas pastangas, kad būtų iškilmingai paminėtas prieš metus įvykęs paskubomis surengtas „referendumas“, per kurį beveik 97 proc. dalyvių balsavo už Krymo atsiskyrimą nuo Kijevo ir prisijungimą prie Rusijos.
Pusiasalyje buvo iškelta daugybė raudonos, mėlynos ir baltos spalvos Rusijos vėliavų, o Sevastopolyje automobilių kolona pravažiavo per centrines aikštes ir memorialines vietas, minint balsavimą, po kurio praėjus dviem dienoms V.Putinas pasirašė oficialią sutartį dėl Krymo prijungimo.
Tas „referendumas“ vyko esant įtemptai atmosferai, kai V.Putinas pasiuntė į pusiasalį tūkstančius karių be jokių atpažinimo ženklų, todėl Vakarų šalys tą žingsnį vadina neteisėta okupacija ir paskelbė Maskvai griežtas sankcijas. Dėl šios priešpriešos Maskvos ir Vakarų šalių santykiai pašlijo labiausiai nuo Šaltojo karo laikų.
Krymo aneksija taip pat pakurstė separatistų judėjimą Rytų Ukrainoje, kurį, daugelio nuomone, Rusija palaiko siųsdama savo karius ir ginkluotę. Per 11 mėnesių besitęsiantį konfliktą tarp Ukrainos ir separatistų pajėgų žuvo jau per 6 tūkst. žmonių, tačiau Kremlius neigia esantis kaip nors su juo susijęs
„Pasirinkimas buvo akivaizdus: Ukraina, kraujas ir karas arba Rusija, taika ir stabilumas“, – Krymo lyderis Sergejus Aksionovas, į atlapą įsisegęs Rusijos trispalvės kokardą, sakė pareigūnams regiono sostinėje Simferopolyje.
„Esame ypač dėkingi Vladimirui Vladimirovičiui Putinui. Mūsų prezidentas parodė narsą, tvirtą politinę valią ir valstybės veikėjo išmintį, palaikydamas referendumo rezultatus“, – pabrėžė S.Aksionovas.
„Istorinis referendumas“
V.Putino pasiuntinys Kryme Olegas Belavencevas gyrė „istorinį referendumą“, įvykusį „dieną, kuri pateko į mūsų šalies istoriją“, kalbėdamas per Krymo parlamento nepaprastąjį posėdį, kurio pradžioje buvo sugiedotas Rusijos himnas, tiesiogiai transliuojant Rusijos televizijai.
Sevastopolyje, kuris yra Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, iškilmes vainikuose keturias valandas truksiantis koncertas centrinėje aikštėje, po kurio įvyks fejerverkų šou.
Tuo tarpu visose pusiasalio mokyklose diena prasidėjo nuo specialios pamokos „Rusijos ir Krymo bendras likimas“.
Daugelis rusų Krymo aneksiją laiko istorinės neteisybės atitaisymu po to, kai tuometinis Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas 1954 metais perdavė šį strategiškai svarbų pusiasalį Ukrainai, nors tuo laikotarpiu tai iš esmės tebuvo simbolinis žingsnis, nes ir Ukraina, ir Rusija priklausė TSRS.
Pirmadienį Simferopolio gyventojai centrinėje miesto aikštėje turės galimybę stebėti teatralizuotą pasirodymą „susivienijimo“ tema, taip pat Rusijos popatlikėjų, kazokų ir karinio jūrų laivyno choro koncertą.
V.Putino įvykdyta Krymo aneksija, lydima agresyvios televizinės propagandos kampanijos apie vadinamąjį Rusų pavasarį, paskatino radikalių nacionalistinių nuotaikų stiprėjimą Rusijoje, o prezidento populiarumą iškėlė į rekordines aukštumas.
Nors dauguma Krymo gyventojų remia naująją valdžią, vietos totorių bendruomenė, pasisakiusi prieš prisijungimą prie Rusijos, skundžiasi čia tvyrančia baimės atmosfera dėl griežtų priemonių, kurių buvo imtasi prieš jų žiniasklaidą, ir aktyvistų sulaikymų.
„Pasiruošę blogiausiam scenarijui“
Sekmadienį per Rusijos valstybinę televiziją parodytame pompastiškame dokumentiniame filme „Krymas. Kelias į Tėvynę“ (Krym. Put na Rodinu) V.Putinas atskleidė, kaip po Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo davė slaptą nurodymą aneksuoti Krymą, norėdamas apsaugoti tame Juodosios jūros pusiasalyje gyvenančius rusakalbius nuo „nacionalistų“.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai provakarietiški protestuotojai Kijeve nuvertė Kremliaus palaikomą vyriausybę ir privertė pabėgti iš šalies prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, Kryme pasklido nežinomi ginkluoti žmonės (kaip vėliau pripažino Maskva – Rusijos specialiųjų pajėgų kariai), palaikydami vietos gyventojus, reikalavusius nepriklausomybės nuo Ukrainos.
Praėjus vos kelioms savaitėms, kovo 16 dieną buvo surengtas prieštaringai vertinamas referendumas, kuriame, kaip rodo oficialūs rezultatai, 97 proc. dalyvių pasisakė už grįžimą prie Maskvos valdymo. Dviem dienomis vėliau V.Putinas pasirašė regiono aneksijos sutartį.
Ukraina ir Vakarų šalys sako, kad tas referendumas buvo suklastotas.
Naujame dokumentiniame filme V.Putinas sako norėjęs paskelbti kovinę parengtį Rusijos branduolinėse pajėgose – tam atvejui, jeigu Vakarų valstybės mėgintų surengti karinę intervenciją.
Į klausimą, ar Rusija buvo pasirengusi paskelbti savo branduolinių pajėgų kovinę parengtį, V.Putinas atsakė: „Mes buvome pasirengę tai padaryti. Aš kalbėjausi su kolegomis ir tiesiai kalbėjau, taip, kaip dabar ir jums sakau, atvirai, kad tai – mūsų istorinė teritorija ir ten gyvena rusų žmonės, jie atsidūrė pavojuje ir mes negalime jų mesti. Bet ne mes įvykdėme valstybės perversmą, tai padarė nacionalistai ir žmonės su kraštutiniais įsitikinimais“.
V.Putinas pridūrė, kad partneriai Vakaruose yra už tūkstančių kilometrų, „o mes – čia, ir tai – mūsų žemė“.
Prezidentas pripažino, kad pasiuntė į Krymą tūkstančius sausumos, oro ir jūrų pajėgų karių, įskaitant specialiąsias pajėgas, siekiant neutralizuoti pusiasalyje buvusius apie 20 tūkst. Ukrainos karių.
„Pavertėme Krymą jūrų ir sausumos tvirtove“, – aiškino V.Putinas, pridūręs, kad tokiais veiksmais siekta suteikti regiono žmonėms laisvai pasirinkti savo ateitį.
Tuojau po tos aneksijos Rytų Ukrainoje pradėjo reikštis prorusiški separatistai, smogę nusilpusiai Ukrainos armijai ir įsitvirtinę didelėse teritorijose, kuriose paskelbė niekieno nepripažintas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
Kremlius neigia ginkluojantis separatistus ir siunčiantis Rusijos karius kautis konflikte, per kurį, kaip nurodo Jungtinės Tautos, žuvo jau per 6 tūkst. žmonių.