Dar anksčiau pasirodė spėlionių, kad Kremliuje ir aplink jį verda seniai nematyto masto kova dėl valdžios.
Į viešumą ji iškilo po Boriso Nemcovo nužudymo. Apie ją galima spręsti tik iš netiesioginių, bet aiškių ženklų: Čečėnijos lyderis leidžia suprasti, kad vykdo Putino įsakymus, o saugumo struktūros – kad Čečėnijos lyderis turi pagaliau sužinoti savo vietą.
Kas dedasi už Kremliaus sienų, net ir geriausiais laikais neaišku, o juo labiau dabar. Tačiau po Maskvą ir visą pasaulį sklando stiprus įtarimas, kad ten vyksta nuožmi kova dėl valdžios, kuri gali nulemti Rusijos ateitį, arba mažų mažiausiai atskleidžia tikrąją režimo prigimtį.
Įtariamųjų dėl B. Nemcovo žmogžudystės sulaikymas, kurį daugelis iš pradžių nurašė kaip dar vieną mėginimą dėl bet kokios garsios žmogžudystės apkaltinti čečėnus, praskleidė geležinę uždangą – ir tai, ką sugebėjo įžiūrėti Maskvos komentatoriai ir į užsienį pabėgę opozicijos veikėjai, sukėlė daugiau klausimų negu pateikė atsakymų. Bet klausimai patys svarbiausi – kas ir kaip valdo Rusiją.
„Valstybės vadovas apie tai informuotas. Tęsiami reikalingi operatyviniai žingsniai ir tyrimas“, – sakė Rusijos FST vadovas Aleksandras Bortnikovas.
„Novaja gazeta“ skelbia, kad svarbiausią įtariamąjį – Zaurą Dadajevą – Ingušijoje sučiupo ten iš Maskvos nusiųstos saugumo specialiosios pajėgos. Kaip ir kitą įtariamąjį – Anzorą Gubaševą, kai jis, sužinojęs apie bendražygio sulaikymą, atvyko iš Čečėnijos.
Tai buvo milžiniškas iššūkis Ramzanui Kadyrovui, galingajam Čečėnijos vadovui, kuris iškart po Nemcovo nužudymo buvo apkaltinęs Vakarų slaptąsias tarnybas.
Dar tą patį vakarą jis internete pavadino Z. Dadajevą, vieną iš nuožmiojo bataliono „Sever“ vadų, tikru Rusijos patriotu, nuoširdžiai atsidavusiu tėvynei ir galinčiu už ją paaukoti gyvybę. Ir čia pat pamėgino patvirtinti vieną iš gausybės versijų, kurias Maskvos tardytojai paskelbė iš pat pradžių: esą, kaip giliai tikintis, Z. Dadajevas buvo sukrėstas Prancūzijos karikatūristų iš „Charlie Hebdo“ veikla ir juos palaikančiais Nemcovo komentarais. Opozicija šią versiją iškart atmetė kaip nesąmonę.
„Nemcovas anaiptol nebuvo akivaizdus taikinys islamo fundamentalistams, todėl ši versija visiškai neišlaiko kritikos. Bijau, kad ji klastojama tyčia, siekiant nukreipti dėmesį nuo V. Putino ir jo artimiausios aplinkos“, – sakė B. Nemcovo bendražygis Ilja Jašinas.
Pats Z. Dadajevas mėgina parodyti mylintis pranašą Mahometą, bet tyrėjai, kaip ir opozicija, islamizmo versiją kategoriškai atsisako patvirtinti. Valstybinės televizijos neigia ir tai, kad jis buvo pavyzdingas musulmonas. Dar daugiau, Rusijos žiniasklaidai nutekinta nuotrauka, kur žudikų automobilis nufotografuotas prie Nemcovo namų rudenį, dar gerokai iki „Charlie Hebdo“ tragedijos.
„Čiupti, kas papuola, ir tempti į teismą dėl tokios garsios bylos – visiškai nėra prasmės. Jei tuos žmones areštavo, su tokia pompastika parodė per nacionalinius kanalus, vadinasi, tam tikras įkalčių krovinys yra. Toliau reikės įrodinėti teisme, o tai nėra, kas papuolė“, – sako „Carnegie“ centro Maskvoje ekspertas Aleksandras Baunovas.
Tačiau praėjus vos porai dienų pats Rusijos prezidentas skiria R. Kadyrovui dar vieną valstybinį apdovanojimą – Garbės ordiną, nors Kremlius ir sako, kad apdovanojamųjų sąrašai sudaryti prieš kelis mėnesius.
„Man, Putinui, tai ne problema – aš ir toliau tikiu, kad tu, Ramzanai Kadyrovai, esi tikras patriotas, nepaisant visų plepalų apie tavo asmenybę, apie tavo dalyvavimą šiame pasikėsinime. Todėl niekada… todėl tu nekaltas“, – motyvus aiškina kitas „Carnegie“ centro ekspertas Aleksejus Malašenko.
„R. Kadyrovas negali išlikti kaip politikas be šios, pasakyčiau, Putino sienos. Štai kodėl Ramzanas kelis kartus pakartojo, kad remia Putiną kaip amžinąjį Rusijos prezidentą. Ir tai tiesa“, – sako A. Malašenko.
Bet jei V. Putinas rodo, kad R. Kadyrovas nekaltas, ką gali reikšti toks aiškus Saugumo vadovo žingsnis prieš V. Putino globotinį?
„Ramzanui vis dėlto rodoma, kad jis ne visiškas šeimininkas, kad kažkas iš jo aplinkos bus nubaustas, juos sučiumpa. Ir apskritai, žinoma, tai bet kuriuo atveju smarkus smūgis R. Kadyrovui, kad žmones iš jo jėgos struktūrų viešai apkaltino dėl terorizmo ir sulaikė. Beje, iš jo aplinkos apkaltindavo daugelį. Bet štai sulaikyti – nieko nesulaikė“, – sako žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ vadovas Olegas Orlovas.
R. Kadyrovas ilgai buvo galingesnis net už galingiausias Rusijos saugumo organizacijas, ir jo ambicijos augo toliau. Spauda rašo, kad jo kovotojai Maskvoje jautėsi nebaudžiami, net Federalinė saugumo tarnyba vieną jų grupę, sučiuptą įtariant sunkiais nusikaltimais, turėjusi išlaisvinti. Z. Dadajevo vadovaujamas batalionas per mūšį su islamistais prieš penkerius metus, pasak žiniasklaidos, išdavė Rusijos pajėgas.
V. Putinas negalėjo išsižadėti paramos R. Kadyrovui, ir dabar juo labiau negali: tai reikštų pripažinimą, kad pergalė antrajame Čečėnijos kare, kuri yra vienas iš pagrindinių V. Putino valdymo ramsčių, bus tuščia. Kad Maskva tik mokėdama duoklę išlaikė Čečėniją, bet drauge išsiugdė keliasdešimt tūkstančių tik R. Kadyrovui ištikimų kovotojų.
Tačiau byla pernelyg paini: pagrindinis įtariamasis prisipažinimą atsiėmė ir, pasak jį aplankiusių žmogaus teisių gynėjų, tikriausiai buvo kankinamas. Neaišku, kur dingo mįslingas jo vadas, su kuriuo, pasak spaudos, jis skrido į Maskvą. Tad kol kas anaiptol neaišku, ar kas nors Maskvoje tik pasinaudojo B. Nemcovo nužudymu, kad suvestų sąskaitas su R. Kadyrovu, ar nusprendė tyčia jį paaukoti.
„Ypač po Ukrainos įvykių bendras jausmas, kad Putinas – žmogus, kuris laužo taisykles, braunasi tiesiai, keičia sienas. Jei jis sienas pakeitė – ką jam reiškia, paprastai kalbant, žmogų nudėti? Todėl, žinoma, tai, kad kažką rado, jį išlaisvina nuo šios naštos, kurią jis iki įtariamųjų suėmimo tempė vienas“, – sako „Carnegie“ centro Maskvoje ekspertas A. Baunovas.
Bet pastarosios savaitės įtampa – juolab kai V. Putinas mįslingai nesirodė viešai – tik atskleidė, kad valdžia Rusijoje anaiptol nėra tokia vieninga, o V. Putinas anaiptol nėra sukūręs aiškios vertikalės. Daugumą versijų sieja tai, kad visos jos kalba apie įvairių klanų kovą ir kad prezidentas ne tik viskam vadovauja, bet yra ir priklausomas nuo įvairių veikėjų. Nuo Kremliaus šeimininko priklauso daug, bet, kaip parodė iškart suvešėję gandai, vos tik jis pradingo, Rusijos režimas nuo vienos pusiausvyros staiga gali pereiti prie kitos.