Jeigu Krymo rytuose Kerčės sąsiauryje kyla audra, kelias į žemyninę Rusija tampa labai komplikuotas, todėl net kelioms dienoms visiškai prarandamas susisiekimas su Rusija. Eismas taip pat komplikuotas – kartais susidaro keleto kilometrų ilgio spūstys, todėl maisto produktų ir kitų prekių pristatymas tampa labai sudėtingas, rašo Dw.de.

V. Putinas pripažįsta aneksavęs Krymą

Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį Kerčės sąsiauris tapo svarbiu logistiniu centru. Maskva ir Kijevas pažabojo bet kokias kitas komunikacijos galimybes – neskraidė lėktuvai, nevažiavo jokie traukiniai ar autobusai. Tie, kurie norėjo iš Krymo patekti į Rusiją, ar atvirkščiai privalėjo užsitikrinti asmeninį transportą ar eiti pėsčiomis. Ukraina atsisakė į pusiasalį tiekti vandenį, tačiau per Ukrainą į Krymą vis dar patenka elektra ir kai kurie maisto daviniai.

Rusijos valstybinėje televizijoje pasirodžiusiame filme pasakojamos kai kurios detalės apie pusiasalio aneksiją. V. Putinas filme pripažįsta, kad „grąžino į tėvynę“ buvusį Rusijos pusiasalį praėjusių metų vasario mėnesį. Rusijos lyderis paminėjo rinkimus, kuriuose neva 75 proc. Krymo gyventojų pritarė Krymo aneksijai ir teigė norintys būti Rusijos dalimi.

Remiantis Rusijos šaltiniais, surengtame „referendume“, kuris buvo prižiūrimas nepažymėtomis uniformomis apsivilkusių kariškių, net 96 proc. Krymo gyventojų balsavo už prisijungimą prie Rusijos. „Referendumas“ surengtas praėjusių metų kovo 16 dieną. Ukraina, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ir Vakarų valstybės pasmerkė tokį Rusijos žingsnį ir pavadino jį tarptautinės teisės pažeidimu.

Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro (VCIOM) atlikta apklausa teigia, neva, praėjus metams po Krymo aneksijos, net 90 proc. gyventojų ir vėl balsuotų už „prisijungimą prie Rusijos“, tačiau šie skaičiai nėra patvirtinti nei vieno nepriklausomo šaltinio, todėl Ukrainos vyriausybė abejoja tokių duomenų patikimumu.

Viso gero „Apple“, sveiki branduoliniai ginklai

Vienintelis tikras dalykas yra tai, kad Krymo gyventojų gyvenimo ritmas iš tiesų pasikeitė. Transporto problemos sudaro tik mažą visų problemų dalį. Kai JAV paskelbė sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos vyriausybę, daugelis JAV kompanijų pasitraukė iš pusiasalio. Todėl tokios gerai žinomos kompanijos kaip „McDonald's“, „Visa“ ir „MasterCard“ pasitraukė. Dvi didžiausios kreditinių kortelių kompanijos nebeaptarnauja klientų. Krymą paliko ir tokia technologijų gigantė kaip „Apple store“.

Vis dėlto didžiausi pokyčiai – karinėje srityje. Rusija labai sparčiai verčia Krymą kariniu pusiasaliu. Remiantis Rusijos žiniasklaida, karių skaičius gali išaugti nuo dabar pusiasalyje dislokuotų 25 tūkst. iki daugiau kaip 40 tūkst. karių. Kuro pristatymas kariuomenei beveik padvigubėjo, nes Rusija ginkluoja savo kariuomenę naujais tankais, laivais ir orlaiviais. Žiniasklaidoje taip pat pasirodė spekuliacijų apie branduolinių ginklų dislokavimą šiame pusiasalyje. Rusija šios galimybės kol kas neatsisako.

Darbo užmokestis vis dar mažėja

Praėjusieji metai žymėjo didelius pasikeitimus pusiasalyje – įvesta Rusijos valiuta, atsirado Rusijos darbdavių, įsigalėjo Rusijos teisė. Iš pradžių daugelis gyventojų džiaugėsi padidėjusiais atlyginimais, kuriuos pradėjo mokėti Rusijos darbdaviai, tačiau džiaugsmas truko neilgai.

„Iš pradžių ukrainietiški atlyginimai valstybės tarnautojams buvo padvigubinti, tačiau dabar jie suvienodinti pagal Rusijoje nustatytus tarifus ir situacija nebeatrodo tokia gera. Mano žmona dirba ligoninėje ir dabar uždirba pusę tiek, kiek uždirbo anksčiau. Kainos taip pat kyla“,– „Dw“ teigė prisistatyti nepanoręs Sevastopolio programuotojas Olegas S.

Dabar Olegas S. ketina parduoti savo butą Sevastopolyje ir išsikraustyti į Kijevą. Jam atrodo, kad didėjanti Krymo izoliacija nuo Ukrainos yra pakankama priežastis tai padaryti.

Totorių diskriminacija

Kryme sunkiausia tiems, kurie atsisakė priimti rusiškus pasus, nes šie asmenys gali susidurti su sunkumais įprastame kasdieniniame gyvenime. Praėjusiais metais paso kaina siekė 300 rublių (4,65 Eur. ), o dabar kaina išaugo iki 3500 rublių (apie 52 Eur.) teigia Sevastopolio advokatė Schan Sapruta.

Tie, kurie kategoriškai atsisako Rusijos pilietybės, dažniausiai yra Krymo totoriai. Jie labiausiai nukentėjo nuo Krymo aneksijos. Pasirodo vis daugiau pranešimų, kad šios tautinės mažumos atstovai tiesiog pradingsta. Kai kurie jų vėliau randami negyvi. Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras Nils Muiznieks savo naujausioje ataskaitoje pasmerkė tokius atvejus. Vis dėlto pasirodo vis daugiau pranešimų patvirtinančių tai, kad Rusijos policija ir slaptosios tarnybos bando įbauginti Krymo totorius.

Dauguma Krymo totorių, kurių yra apie 30 tūkst. parėmė proukrainietišką poziciją per pusiasalio aneksiją. Tuo tarpu daugelis politinių šios tautinės mažumos lyderių, tarp jų ir Refatas Chubarovas šiuo metu gyvena Kijeve, nes Rusija uždraudė jam patekti į Krymo pusiasalį. Krymo totorių tautos tarybos „Mejlis“ vadovas Refatas Chubarovas gali būti nušalintas nuo šių pareigų, nes pasirodė informacijos, kad to gali norėti Krymo totorių bendruomenė, tačiau kol kas jokių pokyčių neįvyko.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1620)