Jos mėginimai atremti smarkią kritikos ugnį taip pat paliko daug neatsakytų klausimų.
Pirmą kartą komentuodama šį skandalą, kuris įsiplieskė kovo 2 dieną, kai paaiškėjo, kad visą savo kadenciją diplomatijos vadovės poste ji nesinaudojo federalinės vyriausybės elektroninio pašto paskyra, H.Clinton sakė, kad asmenine elektroninio pašto dėžute visais darbo reikalais ji naudojosi „dėl patogumo“.
H.Clinton taip pat sakė, kad jai naudojant privatų serverį, nebūta jokių tinklo saugumo pažeidimų.
Ji tvirtino, kad savo elektroniniuose laiškuose neatskleidė jokios „įslaptintos informacijos“, ir sakė, jog visą darbinę korespondenciją perdavė Valstybės departamentui.
Tačiau iš 63 320 elektroninių laiškų, kuriuos išsiuntė ar gavo H.Clinton per ketverius savo darbo valstybės sekretorės poste metus, maždaug 30 tūkst., kaip ji pati tvirtina, buvo asmeninio pobūdžio - susiję su dukters vedybų planavimu ir „jogos pratimais“, ir, regis, buvo ištrinti.
Akivaizdu, kad politinių aistrų nepadės nuraminti ir buvusios valstybės sekretorės pareiškimas, kad Clintonų šeimos serveris, kuriame laikyti visos jos elektroniniai laiškai, nebus perduotas vyriausybei ar nepriklausomai komisijai.
H.Clinton, turėdama galvoje kelių respublikonų išsakytas abejones dėl jos veiksmų, pabrėžė, jog ėmėsi „beprecedenčių“ žingsnių, siekdama laikytis įstatymo, reikalaujančio saugoti visus tarnybinius dokumentus.
„Žvelgiant į praeitį, būtų buvę išmintingiau“ naudotis dviem telefonais ir dviem pašto dėžutėmis, sakė H.Clinton per spaudos konferenciją po pasisakymo Jungtinių Tautų moterų konferencijoje.
„Maniau, naudotis vienu prietaisu paprasčiau, tačiau akivaizdu, viskas išėjo ne taip“, - sakė ji.
Įstatymų leidėjai respublikonai vieningai žėrė griežtą kritiką H.Clinton.
Nemažai jų, įskaitant įtakingus senatorius Randą Paulą ir Johną McCainą, pareikalavo atlikti nepriklausomą tyrimą dėl buvusios valstybės sekretorės elektroninių laiškų.
„Manau, visi, netgi demokratai, sutinka, jog tai rimta“, - sakė J.McCainas, kuris buvo respublikonų kandidatas per 2008 metų prezidento rinkimus.
„Manau, kad dėl to jai bus labai sunku“ per tikėtiną rinkimų kampaniją, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė R.Paulas, kuris pats laikomas vienu iš galimų Respublikonų partijos kandidatų 2016-aisiais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
„Manau, pasitikėjimo veiksnys bus jai nepalankus, nes jei nepasitikėsime ja pirmą kartą, kaip galėtume pasitikėti kitą kartą? - klausė jis.
Į kritikos ugnį patekusi buvusi pirmoji ponia ir senatorė sulaukė ir tvirto palaikymo. Liberalios pakraipos politinių veiksmų komitetas „American Bridge“ griežtai supliekė respublikonus, kaltindamas juos, kad šie mėgina daryti sensaciją iš H.Clinton elektroninių laiškų istorijos, o buvusios valstybės sekretorės komanda patikino, kad ji laikėsi įstatymo.
Visgi kai kurie demokratai tyliai būgštauja, kad šis skandalas, kritikų jau pavadintas „ imeilgeitu“, gali dar ilgai persekioti H.Clinton, kuri laikoma didžiausia jų partijos viltimi būsimuose prezidento rinkimuose, ir užgožti kitus svarbesnius klausimus, tokius kaip ekonomikos augimo skatinimas ar kova su džihadistais.
„Manau, jie galėjo išspręsti tai greičiau ir švariau per kelias pastarąsias savaites“, - AFP sakė vienas šaltinis, susijęs su H.Clinton stovykla.
Jimas Manley, ilgametis demokratų kongresmenų patarėjas, įspėjo, kad H.Clinton dar tikrai negali dėti taško šioje istorijoje.
„Manau, šioje situacijoje ji susitvarkė taip gerai, kaip buvo galima, tačiau jei klausiate mano nuomonės, ar po vienos 21 minutę trukusios spaudos konferencijos ji jau gali visa tai išmesti iš galvos, mano atsakymas - ne“, - sakė J.Manley leidiniui „National Journal“.
„Dežavu“
JAV žiniasklaida taip pat nepraleido progos užsipulti H.Clinton - laikraščių vedamuosiuose buvo negailestingai pliekiamas jos sprendimas pažeidžiant Valstybės departamento tvarką ištrinti daugiau nei 30 tūkst. elektroninių laiškų.
„H.Clinton ilgą laiką teks susidurti su klausimais - ir politiškai motyvuotais, ir ne - apie tai, ar dingusiuose laiškuose buvo kažko daugiau nei tik tauškalai apie (dukters) Chelsea vestuvių planus, užuojautų pranešimai, jogos pratimai“, - rašo Niujorko „Daily News“.
„Jos įvaizdį persekios dežaviu pojūtis, kad Clintonų veikimo būdas per dažnai prasilenkia su įstatymo dvasia, pateikiant kruopščiai parengtus paaiškinimus ir paliekant neatsakytus klausimus“, - priduria laikraštis.
Dešimtajame dešimtmetyje, kai Billas Clintonas šeimininkavo Baltuosiuose rūmuose, Clintonų šeima ne kartą buvo patekusi į kontroversijų sūkurį.
„The Washington Post“, savo trečiadienio numeryje piktindamasis „į miestą sugrįžusiu cirku“, primena apie tą laikotarpį, paženklintą tokių skandalų, kaip „Vaitvoteris“, „Failgeitas“ ir „Travelgeitas“.
Netgi buvęs B.Clintono Baltųjų rūmų patarėjas Davidas Gergenas CNN sakė, kad H.Clinton įvaizdžiui „smarkiai pakenkė“ kontroversija dėl elektroninių laiškų, nes ji priminė rinkėjams „kai kuriuos blogiausius dešimtojo dešimtmečio aspektus“.
Naujienų agentūra „Associated Press“ trečiadienį iškėlė bylą Valstybės departamentui, reikalaudama paviešinti buvusios valstybės sekretorės elektroninius laiškus.
AP nurodė, jog nusprendė imtis šių teisinių žingsnių, nes visi jos prašymai, pateikti vadovaujantis Informacijos laisvės įstatymu, nesulaukė jokio atsakymo. Vienas tokių prašymų buvo pateiktas dar prieš penkerius metus.
Kol kas sunku prognozuoti, kokių pasekmių gali turėti šis skandalas H.Clinton planams siekti prezidento posto, apie kuriuos, kaip pranešama, ji rengiasi oficialiai paskelbti jau balandį.