Susirinkimą, kurį pradėjo Jungtinių Valstijų prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) kreipimasis ir pažadas, kad Kuba "netrukus bus laisva", stebėjo JAV, Japonijos, Nyderlandų, Lenkijos bei Čekijos diplomatai.
Dviejų dienų konferencija praėjo be incidentų ar policijos pasirodymo, dėl to dalyviai ėmė nervingai stebėtis, kada reikėtų laukti vyriausybės atkirčio.
Likus kelioms dienoms iki renginio F.Castro vyriausybė iš šalies išsiuntė apie dešimt galimų konferencijos stebėtojų iš Europos, už tai sulaukė griežtų Vokietijos, Ispanijos ir Čekijos užsienio reikalų ministerijų priekaištų.
Baigiamajame pareiškime disidentai paragino kuo skubiau iš Kubos kalėjimų paleisti politinius kalinius, grįžti prie politinio pliuralizmo, panaikinti mirties bausmę ir imtis ekonomikos reformų.
Rezoliucijoje Kubos vyriausybė kviečiama parodyti savo nepritarimą terorizmui ir iš šalies išsiųsti "baskų organizacijos ETA narius" bei "visus kitus užsienio teroristus, radusius čia rojų".
Taip pat teigiama, kad oficiali politika dalyti kubiečiams ryžius ir virtuvės reikmenis pavertė šiuos žmones priklausomais bei juos nuskurdino, o vyriausybei leido "manipuliuoti masėmis".
Delegatai slaptu balsavimu išrinko 36 narių valdybą, kuri savo ruožtu paskyrė tris atsakingus organizacijos pareigūnus: ekonomistę Martą Beatriz Roque (Martą Beatris Rokė), teisininką Rene Gomezą Manzano (Renė Gomesą Mansaną) ir inžinierių Felizą Bonne (Felisą Bonę).
Penkiasdešimtmetė M.B.Roque yra vienintelė moteris iš 75 disidentų, kurie 2003 metais per susidorojimą su opozicija buvo įmesti į kalėjimą. 2004 metais dėl sveikatos problemų M.B.Rogue išėjo į laisvę ir tuojau pat ėmė organizuoti disidentų susitikimą.
Konferencija vyko netoli F.Bonne namų esančioje Rio Verdėje - pusiau kaimiškoje vietovėje pačiose Havanos prieigose.
Pučiant švelniam vėjeliui plaikstėsi mėlynos, baltos ir raudonos spalvos Kubos vėliavos, buvo iškabinti keli plakatai, kurių užrašai skelbė: "Tėvynė priklauso visiems", "Atverkime duris" ir "Atėjo Kubos laikas".
Organizatoriai neigė pranešimus, esą renginį finansavo Vašingtonas, tačiau penktadienį per konferencijos atidarymą parodė G.W.Busho kreipimąsi, kuriame jis pažadėjo, kad Kuba "netrukus bus laisva".
"Joks tironas negali amžinai priešintis laisvės galiai, kadangi laisvės viltis rusena kiekvienoje širdyje", - iš anksto įrašytame kreipimesi į konferencijos dalyvius sakė G.W.Bushas. Po šių jo žodžių susirinkusieji pratrūko šūksniais "Viva Bush!" (Tegyvuoja Bušas!).
Praėjusią savaitę F.Castro apkaltino Jungtines Valstijas skyrus lėšų šiam susitikimui, o jo organizatorius išvadino "savanaudžiais".
Jungtinės Valstijos pasiuntė "dar daugiau milijonų destabilizacijai, sąmokslui ir ardomajai veiklai šalies viduje kurstyti", pirmadienį teigė F.Castro. "Negi šitie savanaudžiai galvoja, kad mes čia pirštu penimi? Kad mes esame idiotai?" - retoriškai klausė F.Castro.
Per pastaruosius keturis dešimtmečius JAV ir Kubos santykiuose netrūksta įtampos, kurią pakurstė 1962 metais kilusi branduolinė krizė. F.Castro nuolat perspėja, kad Jungtinės Valstijos gali bet kuriuo metu pulti Kubą, tačiau Vašingtonas neigia turintis tokių ketinimų.