Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad "Kalnų Karabachas niekada neįėjo į nepriklausomo Azerbaidžano sudėtį, todėl atitinkamai Kalnų Karabacho respublika nėra neatskiriama jo dalis".

Pasak ministro, Kalnų Karabachas nepriklausomu pasiskelbė pradėjus byrėti SSRS.

A.Melikiano nuomone, teritorinius šios nepripažintos respublikos klausimus privalo sureguliuoti pati tauta ir jos valdžia.

Komentuodamas Azerbaidžano užsienio politikos žinybos vadovo Elmaro Mamedjarovo pareiškimą, jog Armėnija gali pasitraukti iš septynių okupuotų Azerbaidžano rajonų, jis pasakė: "Nesinorėtų, kad kas nors turėtų iliuzijų šiuo klausimu".

1988 metais Kalnų Karabache gyvenę armėnai pareiškė pasitraukią iš Azerbaidžano respublikos sudėties, kad prisijungtų prie kaimyninės Armėnijos. Konfliktas peraugo į užsitęsusią kruviną ginkluotą priešpriešą su Armėnija, ir Azerbaidžanui teko perleisti Kalnų Karabachą ir kai kurias kitas savo teritorijas. Per konfliktą žuvo daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, daugiau kaip milijonas tapo pabėgėliais. 1994 metais šalys pasirašė susitarimą nutraukti ugnį. Kalnų Karabachas pasiskelbė nepriklausoma respublika, bet jos nepripažino nė viena pasaulio valstybė, įskaitant Armėniją.

Šiuo metu Kalnų Karabachas palaiko glaudžius ekonominius ir karinius politinius ryšius su Armėnija. Azerbaidžanas nepraranda vilčių susigrąžinti šią teritoriją savo kontrolėn.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Minsko grupės pastangos tarpininkauti kol kas nedavė rezultatų.