Duodamas interviu Vokietijos sekmadieniniam laikraščiui „Die Welt am Sonntag“, J.-C.Junckeris sakė, kad „Europa prarado didžiulę dalį pagarbos. Užsienio politikoje mes irgi neatrodome vertinami visiškai rimtai.“
Bendros ginkluotosios pajėgos leistų ES „įtikinamai“ reaguoti į grėsmes taikai kurios nors savo narės arba kaimyninės šalies teritorijoje, pabrėžė Europos Komisijos vadovas.
„Europos armija nebūtų kuriama, kad iškart būtų panaudota, – sakė J.-C.Junckeris, buvęs Liuksemburgo premjeras. – Tačiau bendra Europos armija pasiųstų Rusijai aiškią žinią, kad esame rimtai nusiteikę ginti europines vertybes.“
J.-C.Junckeris pridūrė, kad Europos pajėgos nesudarytų „konkurencijos“ NATO, kuriai priklauso 22 ir 28 ES valstybių, tačiau padėtų sustiprinti Europą.
„Europos armija parodytų pasauliui, kad jos narės niekada nebekariaus tarpusavyje“, – pabrėžė jis.
Bendrų ES ginkluotųjų pajėgų idėja siūloma jau ne vienerius metus, bet ji visuomet susidurdavo su dideliu pasipriešinimu, ypač Didžiojoje Britanijoje, kuri kartu su Prancūzija laikoma svarbiausia šalimi Bendrijos gynybos sistemoje.
Londonas sekmadienį dar kartą išsakė nepritarimą tokiam pasiūlymui.
„Mūsų pozicija visiškai aiški – kad gynyba yra nacionalinė, o ne ES atsakomybė ir kad nėra jokių perspektyvų šios pozicijos pokyčiams, jokių Europos armijos perspektyvų“, – dienraštis „The Guardian“ citavo vieną Britanijos vyriausybės atstovą.
ES armijos idėja niekada nebuvo įgijusi didesnio palaikymo Bendrijos šalyse dėl įvairių priežasčių, daugiausiai pagrįstų ideologijos, politikos, kultūros ir tradicijų skirtumais.
Bendro ES misijos užsienyje, tokios kaip sienos apsaugos pagalbos misija Libijoje, buvo įprastos pastaruosius 10 metų, bet kai Prancūzija 2013 metais nutarė imtis karinių veiksmų prieš džihadistus Malyje, ji tai padarė viena.
Tuo tarpu ES greitojo reagavimo pajėgos, kurios turėtų būtų siunčiamos karinės krizės atveju, dar niekada nebuvo panaudotos.
Vis dėlto J.-C.Junckerio pareiškimą atsargiai pasveikino Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen.
Ji sakė savo šalies radijui mananti, kad Vokietijos armija galėtų „tam tikromis aplinkybėmis“ būti pasiruošusi perduoti savo karius kitos šalies kontrolei. Toks žingsnis „sustiprintų Europos saugumą“ ir „sustiprintų Europos stulpą transatlantiniame aljanse“.
U.von der Leyen pridūrė, kad „mūsų, europiečių, ateitis kada nors bus Europos armija“, tačiau pažymėjo, kad tai „neįvyks artimiausiu laiku“.