Tarp valstybinių atminimo renginių buvo „antiimperialistinis tribunolas“, organizuotas H.Chavezo Venesuelos jungtinės socialistų partijos (PSUV), o pagarbą velioniui lyderiui karštai reiškė Karakaso sąjungininkės regione, ypač Kuba, taip pat sukilėliai iš „Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų“ (FARC).

H.Chavezo antrosios mirties metinės minimos tokiu metu, kai jo pasirinktas įpėdinis, prezidentas Nicolas Maduro prieš vėliau šiais metais įvyksiančius svarbius parlamento rinkimus ieško būdų, kaip suvaldyti gilėjančią ekonomikos recesiją ir kovoti su nuolatiniu būtiniausių prekių stygiumi.

„Šiuo istoriniu momentu svarbiausia yra grumtis ir dirbti“, - sakė N.Maduro „tribunole“ Karakase.

„Negalima prarasti budrumo“, - įspėjo jis.

Vėliau ketvirtadienį N.Maduro vadovavo H.Chavezo pagerbimo ceremonijai buvusiose kareivinėse, kur velionis lyderis pradėjo savo politinę karjerą, o dabar marmuriniame kape ilsisi jo palaikai. Kareivinės, kurios buvo pertvarkytos į karo muziejų, įsikūrusios ant kalno virš čavizmo bastionu laikomo Sausio 23-osios lūšnyno Karakase.

„Kalnų kareivinėse“, dabar tapusiose piligrimystės vieta uoliausiems kairiųjų šalininkams, H.Chavezas, tuo metu buvęs oro desanto pajėgų karininku, 1992 metais suplanavo nesėkme pasibaigusį perversmą. Po šešerių metų jam visgi pavyko ateiti į valdžią laimėjus rinkimus.

Venesuelą jis valdė 14 metų pasitelkęs autoritarinius valdymo metus ir įspūdingą charizmą, o populizmu paremtą ekonomikos modelį, kurį vadino „XXI amžiaus socializmu“, finansavo iš augančių pajamų už eksportuojamą naftą.

58 metų H.Chavezas mirė pralaimėjęs ilgą kovą su vėžiu. Paskelbus apie jo mirtį, milijonai venesueliečių užplūdo šalies gatves, gedėdami ilgamečio lyderio.

H. Chavezas tebėra kultinė figūra jo šalininkams. Skelbimų lentas ir pastatų sienas Karakase vis dar puošia plakatai su jo atvaizdu, o uoliausi šalininkai netgi turi įrengę „Šv.Hugo“ altorių.

N.Maduro taip pat kalba tik apie savo mentoriaus „fizinį išėjimą“, leisdamas suprasti, kad jo dvasia tebėra tarp žmonių.

Pats N.Maduro, kuriam stinga H.Chavezo charizmos, negali džiaugtis tokiu populiarumu. Visuomenės paramą jam smukdo dėl mažėjančių naftos kainų dar sparčiau gilėjanti ekonomikos krizė: metinė infliacija šalyje dabar siekia 68,5 proc., o ūkis pernai susitraukė 4 procentus.

„2012 metų spalį 44 proc. venesueliečių apibūdino save kaip „čavistus“. Pernai gruodį šis skaičius siekė 22 procentus. Čavizmo politinė stovykla sumažėjo perpus“, - sakė politologas Johnas Magdaleno.

Neapsikentę augančių kainų, nuolatinio prekių stygiaus ir klestinčio nusikalstamumo, šimtai tūkstančių Venesuelos gyventojų pernai išėjo į gatves dalyvauti protestuose, per kuriuos prasiveržus smurtui, žuvo 43 žmonės, o šimtai buvo sužeisti.

52 metų N.Maduro antivyriausybinėms nuotaikoms slopinti ėmėsi griežtesnių priemonių nei H.Chavezas ir pasiuntė už grotų šimtus savo oponentų, o saugumo pajėgoms leido naudoti mirtiną jėgą prieš demonstrantus.

Šiuo metu parama N.Maduro siekia apie 20 proc., todėl esama realios grėsmės, kad čavistai gali patirti nesėkmę vėliau šiais metais vyksiančiuose rinkimuose.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad artėjant rinkimams, kurių data dar nepaskirta, visuomenės parama opozicijai yra 20 proc. didesnė nei valdžios partijai.

Opozicijos pergalė galėtų atverti kelią pareikalauti referendumo dėl N.Manuro nušalinimo ateinančiais metais. Tokią galimybę numato konstitucijos straipsnis, leidžiantis atšaukti išrinktus pareigūnus įpusėjus jų kadencijai.