Kalbėdamas JAV Senato Užsienio reikalų komitete, M. Saakašvilis pareiškė, kad Ukrainai reikia ginklų, tarp jų prieštankinių, kurie padėtų Kijevui apsiginti nuo, anot jo, Rusijos kariuomenės puolimo.
„Tik greiti ir neatidėliotini JAV vyriausybės veiksmai apmokyti ir aprūpinti ukrainiečius sustabdytų V. Putino strategiją išardyti transatlantinę architektūrą, sugriauti tvarką, įsivyravusią po Šaltojo karo“, - JAV įstatymų leidėjams nurodė M. Saakašvilis, pridūręs, kad be ginklų neliks Ukrainos kaip šalies.
Buvęs Gruzijos prezidentas taip pat atmetė argumentą, kad JAV turėtų dirbti su Europos Sąjunga (ES) šiuo klausimu, tvirtindamas, jog nepanašu, kad Vokietija suteiks karinių ginklų Kijevui.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos klausimams Victoria Nuland pranešė, kad prezidentas Barackas Obama paprašė JAV agentūrų patarimo, kaip apginkluoti Ukrainos vyriausybines pajėgas. Pasak jos, Vašingtonas svarsto, kokio tipo ginkluotės reikia Kijevui, kuri prilygtų turimiems Rusijos separatistų ginklams.
Dauguma JAV įstatymo leidėjų iš respublikonų ir demokratų partijų palaiko idėją aprūpinti Ukrainą ginklais. Tačiau tam priešinasi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
M. Saaakašvilis pažymėjo, neva ekonominės sankcijos Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainoje yra naudingos, tačiau baudžiamosios priemonės yra rizikinga politika, kadangi V. Putinas gali bandyti užimti daugiau Ukrainos teritorijos, siekdamas susitarti ir derėtis dėl sankcijų panaikinimo.
Buvęs Gruzijos prezidentas palygino Ukrainą su Vakarų Berlyno strategine svarba Šaltojo karo metu. M. Saakašvilis ėjo Gruzijos prezidento pareigas, kai jo šalis ir Rusija kovėsi 2008 m. kare.
Trečiadienį komiteto surengtam posėdžiui vadovavo senatorius Ronas Johnsonas. Jame taip pat dalyvavo Rusijos opozicionierius Garis Kasparovas. Anot jo, V. Putinas sėkmingai naudojasi derybomis savo tikslais, tačiau neturi jokio intereso sureguliuoti krizę.
G. Kasparovas pažymėjo, kad Rusijos vadovo tikslas - sugriauti tarptautinę tvarką, įsivyravusią po Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo pabaigoje. Jis pažymėjo, kad V. Putinas atkūrė Rusijoje policinę valstybę ir šiuo metu jaučiasi pakankamai užtikrintas savo galiomis eksportuoti policinę valstybę į užsienį: Gruziją, Ukrainą, Moldovą. G. Kasparovas retoriškai klausė, kur dar V. Putinas norėtų išplėsti savo įtakos sferas.
Jis apkaltino V. Putiną suvaidinus tiesioginį vaidmenį Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo žmogžudystėje po to, kai politikas planavo paskelbti ataskaitą, kurioje buvo pateikti įrodymai dėl Rusijos kariuomenės buvimo Rytų Ukrainoje.
"V. Putinas ir jo elitas tiki, kad po 15 metų buvimo valdžioje nėra nieko, ko jie negalėtų padaryti, jokios linijos, kurios jie negalėtų peržengti. Jų nebaudžiamumo jausmas, persmelktas neapykantos ir smurto atmosferos, kurią Rusijoje sukūrė V. Putino propaganda, yra mirtina kombinacija. Vakarų įsipareigojimo politika, kurios vertėjo atsisakyti, kai V. Putinas atskleidė savo tikrąjį veidą prieš daugiau nei dešimtmetį, tęsėsi kiekviename žingsnyje. Ji padrąsino V. Putiną ir neįteisino Rusijos politinės opozicijos judėjimo", - nurodė G. Kasparovas.
Savo ruožtu M. Saakašvilis apkaltino Kremlių ginklų ir karių siuntimu į Ukrainą iš Rusijos Tolimųjų Rytų regionų.
