Boriso Nemcovo nužudymas pratęsia liūdną Vladimiro Putino Rusijoje įvykusių politikų, žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų žmogžudysčių seką.
2003 metais prie savo namų mirtinai sužeistas Dūmos deputatas Sergejus Juščenkovas, tais pačiais metais mirė ir, kaip įtariama, nunuodytas žurnalistas Jurijus Ščekočikinas, 2006 metais nužudyta žurnalistė ir publicistė Ana Politkovskaja, taip pat 2009 metais įvykusios politinės žmogžudystės: advokato, žmogaus teisių gynėjo Stanislavo Markelovo, žurnalistės Anastasijos Baburovos ir žmogaus teisių gynėjos Natalijos Estemirovos.
Kaip ir visi, paminėti šiame sąraše, B. Nemcovas buvo atkaklus demokratinių vertybių ir žmogaus teisių gynėjas. Jo nužudymas žymi nestabdomą Rusijos krytį į politinio smurto bedugnę. B. Nemcovo žūties vieta užversta gėlėmis, o tarp jų galima rasti ir užrašą: „Be tavęs pavasaris neateis“. Tai užuomina į B. Nemcovo planuotą protesto mitingą, kuris turėjo įvykti sekmadienį.
Savo interviu „The Financial Times“ šią savaitę B. Nemcovas sakė: „Prieš trejetą metų mes buvome opozicija. Šiandien jau tapome daugiau nei disidentais“.
Per pastaruosius metus netekęs oficialių politinių postų ir nuolat neigiamai vaizduojamas šalies žiniasklaidoje, B. Nemcovas buvo daugelio demonstracijų priekyje, jis neretai būdavo suimamas ir sulaukdavo šiurkštaus pareigūnų elgesio. Dėl savo pasisakymų prieš korupciją ir Rusijos įsitraukimą į karą Ukrainoje politikas žiniasklaidoje buvo vadinamas išdaviku ir šmeižiamas socialiniuose tinkluose. Ši Kremliaus skatinama karo psichozė prikėlė gūdžiausiuose Rusijos praeities kertėse besislepiančius ultranacionalizmo demonus.
Sovietmečiu augęs Žemutiniame Naugarde (tuo metu miestas vadinosi Gorkiu), B. Nemcovas drauge su savo mama eidavo protestuoti prieš branduolinį ginklą. Vėliau, jau žlugus Sovietų Sąjungai, jis tapo Žemutinio Naugardo gubernatoriumi ir aktyviu, gal net šiek tiek naiviu ekonominę reformą vykdžiusios vyriausybės ministru.
„Vylėmės, kad tiesiog atsikratysime komunizmo ir mums pasiseks. Deja, tikrovė pasirodė besanti kur kas sudėtingesnė, nei mes tuo metu manėme“, – 2011 metais sakė B. Nemcovas.
Borisas Jelcinas kurį laiką mėgino B. Nemcovą paversti savo įpėdiniu. Tačiau nepastovaus būdo prezidentas nutarė, kad jo proteguojamasis dar nepasirengęs valdžiai ir pasirinko Vladimirą Putiną.
V. Putinas pasmerkė B. Nemcovo nužudymą, pavadinęs jį provokacija ir pažadėjęs, kad nusikaltimas bus kruopščiai ištirtas. Tačiau sugauti ir nuteisti už tokius nusikaltimus atsakingus asmenis Rusijos teisėsaugai paprastai nepavyksta.
Nuo pat 2000-ųjų, kai buvo išrinktas po savo rinkiminių pažadų pažaboti nusikalstamumą ir įvesti „įstatymo diktatūrą“, V. Putinui nepavyko sukurti teisinės valstybės. Opozicijos veikėjas Garis Kasparovas teigė: „V. Putino priešai visada yra aukos, o jo aukos visada tampa įtariamaisiais“.
Pasak „The Finiancial Times“, dėl įvykių Ukrainoje Vakarai galėtų visiškai izoliuoti Rusiją. Tačiau tuomet B. Nemcovo pastangos nueitų perniek. Todėl įvesdami sankcijas režimui, Vakarai, jei tik tai įmanoma, turėtų neužmiršti kitokios Rusijos viziją turinčių ir dėl jos kovojančių žmonių.