Rusijos remiami Donecko liaudies respublikos 7-osios armijos maištininkai nuo balandžio mėnesio, kai įsitraukė į karinius veiksmus Ukrainos rytuose, turi savo vėliavą su Jėzaus Kristaus atvaizdu.
Dabar ji plevėsuoja vėjyje patikrinimo poste tarp labiausiai nuniokotų Vuhlehirsko ir Debalcevės miestų, o patys separatistai yra įsitikinę pergalės teisingumu. Praėjusią savaitę po ilgos apsiausties – ignoruojant nominalias paliaubas – jie privertė Ukrainos vyriausybės karius palikti Debalcevę ir taip pripažinti žeminantį pralaimėjimą, rašo „The Daily Beast“.
Sekmadienį, po savaitėmis trukusių mūšių pačiame karo epicentre, purvini ir apžėlę maištininkai nekantravo užimti dar daugiau Ukrainos miestų. Kaip leidiniui „The Daily Beast“ sakė vienas iš vadų, pravarde Djakas, jie pirmiausia planuoja užimti Slovjanską – bent kelių kovotojų gimtąjį miestą, kuris pernai ilgą laiką buvo separatistų operacijų centru, o vėliau, kai jį perėmė Ukrainos pajėgos, tapo pasibaisėtinos Rusijos propagandos taikiniu.
Maištininkai norėtų apsupti Volnovachą ir galiausiai perimti Mariupolio kontrolę – pastarasis uostamiestis prie Azovo jūros įsikūręs ant sausumos kelio tarp Rusijos ir Krymo pusiasalio, kurį Maskva užgrobė ir aneksavo beveik prieš vienerius metus. (Pirmadienį Kijevas pranešė, kad separatistai atakavo vyriausybės karius Mariupolyje.)
Djakas su pasididžiavimu pasakojo, kad dabar jo pajėgos turi viską, ko reikia „dideliam karui“. Jis parodė rusų pagrindinį kovinį tanką T-72B3 ir tris savaeiges haubicas „2S1 SAU Gvozdika“, į kurias buvo pilami degalai artilerijos nuniokotoje degalinėje. Vadas gyrėsi dar galingesniais ginklais, tarp jų savaeige haubica „MSTA“, dar vadinama „tankų naikintoja“. Ji buvo atsiųsta iš Rusijos ir dislokuota maištininkų pajėgose.
Tačiau ginkluotė nebuvo vienintelė pergalės Debalcevėje priežastis, tikino Djakas, parodydamas į didžiulį žydros ir geltonos spalvų ženklą už kelio, kuriame buvo parašyta: „Ukraina yra aukščiau už viską“.
„Mes sumušame ukrainiečius, nes Jėzus yra su mumis, o ne su jais, savo pačių žmonių egzekutoriais, – pareiškė Djakas. – Ukraina turėtų žinoti, kad nesame maištininkų grupelė – dabar mes esame rimta armija, „Novorosijos“ pajėgos“.
Šiomis dienomis separatistai nuolat kalba apie naujus „katilus“, kuriuose galėtų paspęsti spąstus ukrainiečių kariams, kaip padarė Debalcevėje, kai iš visų pusių apipylė juos sunkiosios artilerijos ugnimi.
Tokia strategija, kurią ukrainiečių kariai vadina „mėsmale“, jau du kartus pražudė šimtus žmonių: Ilovaiske, kur separatistai praėjusių metų rugpjūtį nužudė apie 1 tūkst. Ukrainos karių, ir šį mėnesį Debalcevėje.
Rezultatas: tūkstančiai žuvusių karių ir civilių gyventojų, sugriauti miestai ir gyvenvietės. Ukrainos Donbaso regionas tokių mūšių neregėjo nuo Antrojo pasaulinio karo.
„Niekas Ukrainoje neketina taikytis“, – pirmadienį per viešą susibūrimą pareiškė „Doneko liaudies respublikos“ lyderis Aleksandras Zacharčenka. Jis kaltino Ukrainą, kad ši naudojasi ginklais iš Jungtinių Valstijų. (Iš tikrųjų Vašingtone tebevyksta diskusijos, ar tiekti Ukrainai kokius nors kovinius ginklus.).
A. Zacharčenka prognozavo, kad Ukraina kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje vėl puls separatistus.
Akivaizdu, kad niekas nepasitiki susitarimu dėl paliaubų, kuris šį mėnesį buvo pasirašytas Minske.
„Kai tik mes atitrauksime sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijų, Ukraina atsigabens ginklus iš Charkovo ir Dnepropetrovsko, – sakė A. Zacharčenka. – Man atrodo, kad tai bus provokacija. Ukrainai reikia karo“.
Ukrainos saugumo tarnybos kol kas įspėja nerengti masinių sueigų Charkove, kai sekmadienį per taikias Ukrainos aktyvistų eitynes buvo įvykdytas teroristinis išpuolis, kurio metu žuvo trys ir buvo sužeista dešimt žmonių. Tai ne pirmas kartas, kai Ukrainos pietryčiuose rengiami tokie išpuoliai; dėl bombų, kurias susprogdinta pogrindyje veikiantys maištininkai, padėtis mėnesių mėnesiais lieka įtempta.
Rusija padėjo aprūpinti Donecko karines formuotes visų kalibrų ir naikinimo lygių ginklais, nuo pusiau automatinių pistoletų ir šautuvų iki sunkiosios artilerijos, raketų ir termobarinių bombų.
Pirmadienį aprūdijusių tankų ir šarvuočių be jokių identifikacijos numerių kolonos buvo matyti abiejose sienos pusėse. Trys šarvuočiai, apgaubti juodo išmetamųjų dujų debesies, stovėjo kelyje prie Amrosijivkos gyvenvietės kapinių, netoli nuo Uspenkos pasienio punkto, kurį dabar kontroliuoja Rusija ir Doneckas.
Priblokšti Debalcevės gyventojai išlindo iš slėptuvių rūsiuose, kai daugiau kaip dvi savaites juos gąsdino ant miesto kritusi artilerijos ugnis. Sekmadienį pagrindinėje miesto aikštėje per garsiakalbius sklido patriotinės dainos apie karą Donbase. Žmonės šioje aikštėje rikiavosi į eilę dėl maisto paketų, kuriuos dalijo Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas.
Kai kurie gyventojai krovė dėžes su maistu ant dviračių, kiti tempėsi pagalbos paketus duobėtomis gatvėmis, praeidami pastatus su išdaužytais langais ir žiojėjančiomis skylėmis sienose.
„Gyvename čia kaip apokalipsės metu“, – „The Daily Beast“ sakė 57 metų Marija Fiodorova.
Debalcevės patikrinimo poste maištininkai su Jėzaus vėliava taip pat kalbėjo apie apokalipsę.
Separatistas, vadinamas Če Gevara, teigė, kad atrado daug tiesos, studijuodamas šio Argentinos marksistų revoliucionieriaus gyvenimą. Jis atsiprašė, kad dvokia „labiau už šunį“, nusirengė savo marškinius ir parodė ant krūtinės tatuiruotę su Če Gevaros portretu.
Jis pasakojo, kad praėjusių metų balandį prisijungė prie separatistų karinių formuočių, bet kai jos buvo išstumtos iš jo gimtojo Slovjansko miesto, jo šeima nusprendė ten pasilikti. Tai priminė Pasaulio pabaigą, apie kurią jie girdėjo vaikystėje: brolis ims ginklą, kad kovotų su broliu, sakė Donbaso Če Gevara.
Nepaisant to, kad Ukrainoje sklando kalbos apie Armagedoną, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar tikina, kad Rusija su Ukraina nekariauja.
„Manau, kad toks apokaliptinis scenarijus vargu ar yra įmanomas, ir tikiuosi, kad jis niekada prie to neprieis“, – pirmadienį pareiškė V. Putinas.