Apie tai P. Porošenka pranešė bendroje spaudos konferencijoje, kurioje jis dalyvavo kartu su už kaimynystės politiką ir plėtrą atsakingu eurokomisaru Johannesu Hahnu, rašo UNIAN.
„Su ES vadovais susitarėme tą dieną, kai priėmiau sprendimą dėl kariuomenės išvedimo iš Debalcevės. Susitarėme dėl greito reagavimo tuo atveju, jei Minsko susitarimai dėl ugnies nutraukimo ir sunkiųjų ginklų patraukimo ir toliau bus pažeidinėjami“, – informavo P. Porošenka.
Taip pat jis kalbėjo apie situacijos Rytų Ukrainoje paaštrėjimą po vasario 12 d. pasirašytų Minsko susitarimų.
„Situacija tampa dar aštresnė, nes po Minsko susitarimų pasirašymo separatistai, kuriuos remia Rusija, su reguliariosios rusų kariuomenės palaikymu faktiškai sunaikino, nušlavė nuo žemės paviršiaus Debalcevę, o šiandien Debalcevė primena Mėnulio peizažą“, – tęsė P. Porošenka.
PACE reaguoja į įvykius Debalcevėje
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PACE) pirmininkė Anne Brasseur pranešė, kad dabartinė situacija Donbase yra didžiulis Minsko susitarimo dėl paliaubų pažeidimas, praneša „Ukrinform“.
„Nors praėjusią savaitę Minske buvo pasirašytas susitarimas dėl paliaubų, deja, Rytų Ukrainoje konfliktas tebesitęsia. Kovos itin suintensyvėjo Debalcevėje, kur Rusijos remiami separatistai siekia įgauti dar daugiau kontrolės regione“,– pabrėžė ji savo pranešime.
A. Brasseur pridūrė, kad konflikto nepavyks išspręsti jokiomis karinėmis priemonėmis: „Dar kartą raginu gerbti susitarimą dėl paliaubų- tai yra vienintelis būdas pasiekti visų trokštamą taiką“.
PACE pirmininkė remia ES diplomatijos vadovę Federicą Mogherini, pasisakiusią už saugią civilių evakuaciją iš Debalcevės.
Londonas ir Madridas pasisako prieš letalios ginkluotės tiekimą Ukrainai
Didžiosios Britanijos ir Ispanijos užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos krizės sprendimo reikia ieškoti dialogo keliu ir tai neturi būti karinės pagalbos Ukrainos pajėgos teikimas.
„Mes nemanome, kad šiuo metu būtų naudinga paremti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas letaliais ginklais“, – Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas sakė Madride vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Garcia-Margallo.
„Mes aiškiai sakome, kad negalime leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms žlugti, tačiau manau, kad šiuo metu jiems toli gražu tai negresia“, – kalbėjo britas.
„Taigi, Didžioji Britanija dabar nekeičia savo pozicijos dėl letalios pagalbos tiekimo dėl to, kas dabar vyksta vietoje“, – pridūrė jis.
Pasak Ph.Hammondo, sprendimą dėl pagalbos ukrainiečių pajėgoms teikimo klausimo turi priimti „nacionalinės vyriausybės individualiai“.
„Tai nėra ES klausimas ar NATO klausimas“, – pridūrė sekretorius.
J.M.G. Margallo, savo ruožtu, paragino pradėti „nuoširdų ir atvirą dialogą“, o Rusiją – kad gerbtų „Ukrainos teritorinį vientisumą“.
Ukrainos, Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos lyderiai ketvirtadienį pažadėjo stengtis gelbėti žlungančias paliaubas rytinėje Ukrainoje, nepaisant jų pažeidimų, tarp kurių buvo prorusiškų separatistų įvykdytas strategiškai svarbaus miesto šturmas.
NATO: Ukrainos ginklavimą reikia aptarti be žiniasklaidos spaudimo
Po neformalaus Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikimo Rygoje, NATO karinių pajėgų Europoje vado pavaduotojas, generolas Adrianas Bradshaw pareiškė, kad politiniams lyderiams turėtų būti suteikta galimybė aptarti Ukrainos ginklavimą slapta, be pašalinių akių.
„Tikiu, kad visi suprantame, kokios skirtingos Ukrainos pajėgos ir Rusijos remiami separatistai. Visi suvokia, kad NATO narės sureagavo į situaciją naudodamos politines, ekonomines ir diplomatines priemones“,– kalbėjo A. Bradshaw, paminėdamas, kad sprendimas siųsti ginklus Ukrainai yra politinis.
Generolas pabrėžė, kad kariniai strategai turėtų komentuoti ir įspėti apie galimas tokių veiksmų pasekmes.
„Tokie veiksmai privalo būti gerai apgalvoti, reikia atsižvelgti į galimas pasekmes. Nemanau, kad apie tokias galimybes reikia kalbėti viešai. Leiskime politiniams lyderiams tokius dalykus aptarti privačiai, be jokio žiniasklaidos spaudimo. Būkit ramūs, kariniai strategai užtikrins tikslų ir tinkamą atsaką, kuris bus grynai karinis, o ne politinis“,– ramino A. Bradshaw.
E. Kopacz: ES valstybių vienybė Ukrainos klausimu turi fundamentalią reikšmę
ES valstybių ir Vyšegrado grupės šalių vienybė Ukrainos klausimu turi fundamentalią reikšmę. Tai ketvirtadienį Varšuvoje po susisitikimo su Vengrijos vyriausybės vadovu Viktoru Orbanu pareiškė Lenkijos premjerė Ewa Kopacz.
Per bendrą su V. Orbanu spaudos konferenciją E. Kopač pabrėžė, jog pokalbis su Vengrijos politiku buvo nuoširdus, bet sunkus. „Mums Vyšegrado grupės vienybė ir agresijos politikos pasmerkimas yra fundamentalus dalykas, Vakarų, Vyšegrado grupės vienybė yra labai svarbi“, – pažymėjo Lenkijos premjerė.
E. Kopacz priminė, kad tiek 1830-1831 metų sukilimą Lenkijoje, tiek 1848 metų sukilimą Vengrijoje slopino rusų generolas Ivanas Paskevičius. „Istorija įsidėmėjo jo žiaurumą, nukreiptą prieš mūsų tautas, kovojusias dėl laisvės“, – pridūrė Lenkijos premjerė. Ji taip pat pabrėžė, kad 1956 metais, kai „Vengrijos laisvę traiškė sovietų tankai, su vengrais solidarizavosi visa lenkų tauta“.
„Didžiuojuosi, kad abi mūsų šalys po nelaisvės metų ir iš Rytų atvežtos diktatūros metų šiandien yra Vakarų bendrijos narės. Šiandien patys galime lemti savo likimą. Manau, kad didelė Europos tauta – ukrainiečiai – taip pat turi teisę lemti savo likimą“, – pabrėžė Lenkijos vyriausybės vadovė.
Antradienį Budapešte su vizitu lankėsi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Provyriausybinė Vengrijos žiniasklaida pažymėjo, kad šis vizitas davė šaliai didelę ekonominę ir politinę naudą.