Per pasaulio lyderių susitikimą Vokietijoje Ukrainos prezidentas Petro Porošenka dramatiškai demonstravo pasus ir karių identifikacijos dokumentus, esą paimtus iš Rusijos karių, sučiuptų Ukrainos gilumoje, sakydamas, kad tai yra įrodymai, kad Maskva siunčia savo pajėgas į jo šalį.
„Šiandien buvusi strateginė partnerė vykdo slaptą karą prieš suverenią valstybę“, – sakė jis per Miuncheno spaudos konferenciją.
P. Porošenka sekmadienį planuoja tartis dėl naujos taikos iniciatyvos bendrame pokalbyje telefonu su Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos lyderiais. Tuo metu nauji susirėmimai Ukrainoje nusinešė dar bent 12 žmonių gyvybių, o Kijevas perspėjo, kad Rusijos palaikomi separatistai planuoja naują puolimą.
Miuncheno konferencijoje buvo daug dėmesio skirta Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'u taikos pasiūlymui, kurie jį pristatė V.Putinui, penktadienio vakarą nuvykę į Maskvą.
„Kol kas neaišku, ar tai atves prie sėkmės, bet, mano ir Prancūzijos prezidento požiūriu, pamėginti tikrai verta“, – sakė ji.
Vėliau Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) sakė Vokietijos televizijai, kad bendrų Europos pastangų rezultatai paaiškės per „2–3 dienas“.
JAV viceprezidentas Joe Bidenas išsakė tiek palaikymą, tiek skeptišką požiūrį: „Atsižvelgus į neseną Rusijos istoriją, mums reikia spręsti pagal darbus, o ne žodžius. Nekalbėkite mums, parodykite mums, prezidente Putinai!“
„Jau daug kartų prezidentas Putinas žadėjo taiką, tačiau siuntė tankus, karius ir ginklus“, – pridūrė jis.
F. Hollande'as irgi pabrėžė, kad rizika itin didelė, perspėdamas, kad naujas taikos planas yra „viena iš paskutinių galimybių sustabdyti jau 10 mėnesių trunkantį konfliktą“.
„Jeigu mums nepavyks pasiekti tvaraus taikos susitarimo, scenarijų puikiai žinome: jo vardas jis turi pavadinimą, o tas pavadinimas – karas“, – pabrėžė jis.
F. Hollande'as taip pat pažymėjo, kad separatistų kontroliuojamoms teritorijoms Rytų Ukrainoje reikia suteikti plačią autonomiją, praneša unian.net. F. Hollande'as atsisakė prognozuoti, ar pavyks įgyvendinti naują taikos susitarimą. Pasak jo, derybos vyks dar keletą dienų.
JAV nori leisti Ukrainai apsiginti
Nors Vakarų šalių lyderiai vieningai smerkė Rusiją dėl palaikymo separatistams, jų nuomonės išsiskyrė dėl pasiūlymo pasiųsti ginklų Ukrainos vyriausybės armijai, patekusiai į keblią padėtį. Tačiau vienas JAV pareigūnas neigė, kad transatlantiniai sąjungininkai dėl to nesutaria. „Dėl to nėra nesantaikos“, – pareigūnas sakė žurnalistams.
Vašingtonas atrodė linkstantis aprūpinti Kijevą modernia karine įranga, bet A. Merel tvirtino, kad toks žingsnis tik dar labiau pablogintų padėtį.
„Negaliu įsivaizduoti padėties, jog geresnė Ukrainos armijos ginkluotė padarytų tokį įspūdį prezidentui Putinui, kad jis patikėtų, jog pralaimės karą“, – sakė ji.
Tačiau J. Bidenas, tvirtino, kad Ukraina turi teisę gintis, ir žadėjo, kad Vašingtonas, kuris iki šiol tai šaliai teikė tik neletalinę karinę pagalbą – pavyzdžiui, neperšaunamas liemenes ir šalmus – neapleis Kijevo.
„Mes toliau teiksime Ukrainai saugumo pagalbą. Ne karui skatinti, o (siekdami) leisti Ukrainai apsiginti“, – pabrėžė jis.
„Noriu aiškiai pasakyti: mes netikime, kad yra karinis sprendinys Ukrainoje. Bet noriu ne mažiau aiškiai pasakyti: mes nemanome, kad Rusija turi teisę daryti tai, ką jie daro“, – sakė J. Bidenas.
V. Putinas: Karo nėra
Tuo tarpu V. Putinas sakė, kad Rusija nekariauja ir nenori su niekuo kariauti, bet smerkė sankcijas, kurias Vakarų šalys paskelbė Maskvai, pagilėjus Ukrainos krizei.
„Jei kalbėsime apie tai, kad prieš mūsų šalį kariaujamas karas, ačiū Dievui, karo nėra. Tačiau, visiškai tikrai esama mėginimo sulaikyti mus visomis priemonėmis“, – V.Putino žodžius citavo naujienų agentūra TASS.
Į Miuncheną atvykęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė tikintis, kad naujas taikos planas gali padėti užbaigti tą konfliktą, tačiau taip pat kaltino JAV ir Europos Sąjungą (ES), kad jos kiekviena proga stengėsi eskaluoti konfliktą.
„Šios derybos tęsis, kaip jums žinoma; mūsų nuomone, yra visos galimybės pasiekti rezultato ir suderinti rekomendacijas, kurios leis šalims realiai išnarplioti šitą konfliktinį mazgą“, – sakė jis.
Nauji tankai ir raketų ugnies kompleksai
Toli nuo diplomatinių debatų Rytų Ukrainoje tęsėsi kautynės. Nuo šio konflikto pradžios pernai balandį ten žuvo jau apie 5,4 tūkst. žmonių.
Separatistai „telkia pajėgas tolesnėms puolamosioms operacijoms Debalcevėje ir Mariupolyje“, – nurodė Ukrainos vyriausybė.
Kijevas nurodė, kad separatistai siunčia naujus tankus, šarvuotuosius transporterius ir salvinės raketų ugnies sistemas į Debalcevės apylinkes ir Granitnės miestelį už maždaug 35 km į šiaurės rytus nuo pietrytinio Mariupolio uostamiesčio.
Debalcevės miestas, esantis pusiaukelėje tarp pagrindinių separatistų tvirtovių Donecko ir Luhansko, jau ilgiau negu savaitė yra pagrindinis įnirtingų kautynių židinys. Sukilėliai mėgino apsupti vyriausybės pajėgas, ginančias tą strategiškai svarbų geležinkelio mazgą.
Praeitą mėnesį separatistai apšaudė raketomis Kijevo vyriausybės kontroliuojamą Mariupolio uostamiestį, kurį užėmę galėtų atverti sausumos kelią iš Rusijos į Maskvos aneksuotą Krymą.
Kaip rašo Ukrainos naujienų portalas theinsider.ua, A. Merkel ir F. Hollande'as siūlo Kijevui atsitraukti iš Debalcevės, o separatistai turėtų atsitraukti nuo Mariupolio.
Vienas aukšto rango JAV Valstybės departamento pareigūnas sakė, kad naujoji iniciatyva yra pagrįsta rugsėjį Minske sudarytu paliaubų susitarimu, bet jame yra numatyta, kada turėtų būti atlikti tam tikri žingsniai – pavyzdžiui, paskelbtas ugnies nutraukimas. Kita vertus, pareigūnas pripažino, kad ši iniciatyva tebėra „labai permaininga ir evoliucionuojanti“.
F. Hollande'as sakė televizijai „France 2“, kad pagal tą planą siūloma nustatyti 50–70 km pločio demilitarizuotą zoną abipus dabartinės fronto linijos.
Tačiau amerikiečiai tvirtino, kad visos šalys pirmiausiai turi sudėti ginklus, kad būtų galima siekti kokios nors sutarties.
Naujo Ukrainos taikos plano likimas paaiškės po dviejų ar trijų dienų
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris šeštadienį sakė, jog prireiks „dviejų ar trijų dienų“, kol paaiškės naujausios Berlyno ir Paryžiaus naujos iniciatyvos, galinčios padėti atkurti taiką Ukrainoje, likimas. „Ar šis kelias įmanomas – tai bus nuspręsta per artimiausias 2-3 dienas“, – F.-W.Steinmeieris sakė Vokietijos televizijai Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.
Dėmesio centre Miunchene yra taikos planas, kurį Maskvai ir Kijevui pateikė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas F. Hollande'as.
F.-W.Steinmeieris pabrėžė, kad „vis dar per anksti“ spėlioti dėl to, ar bus sėkminga ši diplomatinė iniciatyva, kurią F.Hollande'as pavadino „viena paskutinių galimybių“ sustabdyti jau 10 mėnesių trunkantį konfliktą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Petro Porošenka šį naujausią pasiūlymą aptars sekmadienį, per pokalbį telefonu su A. Merkel ir F. Hollande'u.
„Tikimės ... padaryti tam tikrą pažangą“, – sakė F.-W.Steinmeieris ir pridūrė, kad ši krizė yra atsidūrusi „kryžkelėje“.
Kijevas pasiruošęs atnaujinti paliaubas
P. Porošenka šeštadienį pareiškė, kad jo vyriausybė pasiruošusi bet kada paskelbti paliaubas konflikte su prorusiškais separatistais. „Mes ir dabar liekame (taikos iniciatyvos) šalininkai ir esame pasiruošę bet kuriuo metu paskelbti visišką besąlygišką ugnies nutraukimą, kad sustabdytume didėjantį aukų skaičių tarp civilių gyventojų“, – Ukrainos lyderis sakė žurnalistams Vokietijos mieste Miunchene vykstančios saugumo konferencijos kuluaruose.
„Tokio Ukrainos noro įgyvendinimui užsitikrinome (Vokietijos kanclerės Angelos) Merkel ir Prancūzijos prezidento F. Hollande'o visišką palaikymą“, – pridūrė P. Porošenka.
Prezidentas pridūrė, kad jau 10 mėnesių Rytų Ukrainą krečiančio konflikto taikaus sureguliavimo pagrindas turi būti pernai rugsėjį Minske sudarytas paliaubų susitarimas. P.Porošenka patvirtino, kad sekmadienį apie vidurdienį dalyvaus konferenciniame pokalbyje su V.Putinu, A.Merkel ir F. Hollande'u, kuriame svarstys Vokietijos ir Prancūzijos lyderių pateiktą naujausią taikos iniciatyvą.
„Manau, kad bus toliau aptariami visi klausimai, kurie šiandien yra iškilę dėl ugnies nutraukimo ir padėties deeskalavimo šalies rytuose“, – sakė jis.
P. Porošenka pareiškė, kad ankstesnis Minsko taikos susitarimas nebuvo įgyvendintas „Rusijos ir jos kontroliuojamų teroristų“. „Esame giliai įsitikinę, kad turime padaryti viską, kas įmanoma, kad Minsko susitarimai būtų visiškai realizuoti. Jeigu kalbama, kad ugnies nutraukimui reikalingi tam tikti (tų susitarimų sąlygų) pakeitimai ir jeigu jie neprieštarauja Minsko memorandumo pagrindams, manau, kad mes galime dėl to susitarti“, – aiškino Ukrainos vadovas.
Kalbėdamas apie Ukrainos fedealizacijos galimybę ir platesnės autonomijos suteikimą atskiriems regionams, P. Porošenka pabrėžė, kad tai reikalauja Konstitucijos pakeitimų ir gali būti sprendžiama tik referendumu.