Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) pirmininkas Peteris Tomka atmetė Zagrebo kaltinimus, kad serbų pajėgos vykdė kroatų genocidą per Kroatijos nepriklausomybės karą.

Analogiškas sprendimas buvo priimtas dėl Belgrado pateikto priešinio ieškinio, susijusio su kroatų pajėgų kontrpuolimu, privertusiu 200 tūkst. civilių serbų bėgti po paskutinio didelio mūšio 1991–1995 metų kare.

Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius sakė, kad ši byla yra, ko gera, vienas „svarbiausių įvykių“, lemsiančių Belgrado santykius su Kroatija.

Zagrebas į TTT dėl Belgrado veiksmų kreipėsi 1999 metais, kaltindamas Serbiją genocidu per karą Kroatijoje, kai vyko kruvinas buvusios Jugoslavijos byrėjimas.

Serbija buvo kaltinama vykdžiusi etninį valymą kaip „tam tikros formos genocidą“ Vukovaro mieste ir kitose teritorijose. Per tuos įvykius daugybė kroatų buvo išvaryti iš savo namų, nužudyti arba kankinti, o jų turtas – sunaikintas.

Per tą konfliktą, kuris buvo vienas iš kelių 10-ajame dešimtmetyje Balkanus krėtusių karų, žuvo apie 20 tūkst. žmonių.

Vukovaras buvo užimtas po tris mėnesius trukusio Jugoslavijos armijos (JNA) ir serbų sukilėlių puolimo.

Miestui kritus, iš jo buvo išvaryti apie 22 tūkst. ne serbų tautybės žmonių, o apie 350 buvusių Vukovaro apylinkių gyventojų likimas iki šiol nežinomas.

Zagrebas pageidavo, kad TTT teisėjai įpareigotų Belgradą sumokėti kompensaciją.

Belgradas 2010-aisiais pateikė priešieškinį, tvirtindamas, kad apie 200 tūkst. etninių serbų buvo priversti bėgti, kai Kroatija 1995 metais surengė karinę operaciją, siekdama susigrąžinti savo teritoriją.

Po Zagrebo kontrpuolimo, pavadinto operacija „Audra“, etninių serbų dalis Kroatijoje sumažėjo nuo 12 iki keturių procentų.

2012 metais Belgradas įtūžo, kai operacijos „Audra“ karinis vadas Ante Gotovina (Antė Gotovina) buvo išteisintas per apeliacinį procesą Tarptautiniame baudžiamajame teisme buvusiai Jugoslavijai (TBTJ).

„Ironiška, kad Kroatija ... kuri savo smurtiniu separatizmu išprovokavo šiurpaus pilietinio karo laviną buvusioje Jugoslavijoje, kaltina kažką kitą genocidu“, – buvo sakoma Serbijos pranešime, paskelbtame nagrinėjant šią bylą praeitais metais.

Genocidas – sunkiausias įrodymas

Iki šiol TTT, sprendžiantis ginčus tarp valstybių, nuo savo darbo pradžios 1946 metais yra pripažinęs tik vieną genocido atvejį.

Genocidas laikomas sunkiausiu tarptautiniu nusikaltimu, tačiau taip pat sunkiausiai įrodomu.

2007-aisiais Teismas nutarė, kad genocidas buvo vykdomas Srebrenicoje 1995 metais, kai Bosnijos serbų pajėgos, užėmusios šį JT saugomą anklavą, nužudė beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, o jų kūnus suvertė į masinius kapus.

Nutartis dabartinėje byloje, nagrinėtoje nuo praeitų metų kovo, buvo priimta 17 teisėjų kolegijos.

Tiek Belgradas, tiek Zagrebas prieš nutarties paskelbimą sakė sutiksiantys su Teismo sprendimu.

Kroatijos teisingumo ministras Orsatas Miljeničius sakė, kad Zagrebo pagrindinis tikslas – „parodyti, kas dėjosi tame kare ir kad buvo vykdoma agresija prieš Kroatiją“.

Tuo tarpu I.Dačičius sekmadienį pareiškė: „Tai bus, ko gera, vienas svarbiausių įvykių mūsų dvišaliuose santykiuose su Kroatija.“

„Tai tikriausiai užbaigs procesą, kuris vyko pastaruosius 15–20 metų; padės tašką abiejų pusių pastangose įrodyti, kas yra didžiausias nusikaltėlis, – pažymėjo jis. – Galbūt turėsime galimybę palikti praeitį ir atsigręžti į ateitį.“