Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stumia savo sienas į Vakarus, į Europos gilumą. Rusijos pietuose, Kaukaze, Rusijos kariuomenė šį mėnesį faktiškai „prarijo“ Pietų Osetiją, kažkada įėjusią į Gruzijos sudėtį.
Pernai lapkritį V. Putinas pasiėmė ir Abchaziją, kuri anksčiau priklausė Gruzijai. Mažiau nei prieš metus Rusijos vadovas aneksavo Krymą.
„Vis dėlto, kol Rusijos lyderis plėšia kaimynus, jo ekonomika žlunga. Naftos kaina krito, o paskui ant V. Putino užgriuvo dar ir sankcijos. Kur jis gauna lėšų savo pseudoimperiniams planams įgyvendinti? Atsakymas vienas – Kinijoje“, – rašoma straipsnyje.
Pastaraisiais mėnesiais Kinija Rusijos ekonomikai metė „gelbėjimosi ratą“. Pernai lapkritį Rusijos BVP smuko 0,5 procento pirmą kartą nuo 2009 metų. Naftos kaina atnaujino šešerių metų minimumą. Šiais metais Rusijos ekonomika gali susitraukti 10 procentų, o gal net daugiau. Infliacija Rusijoje šiemet gali siekti 17 procentų.
Nuo 2013 metų pabaigos rublis, lyginant su doleriu, krito 49 procentais, taip sunkindamas Rusijos užsienio skolos, siekiančios 600 mlrd. dolerių, (530 mlrd. eurų) situaciją.
Siekdama apsaugoti nacionalinę valiutą Rusijos vyriausybė padidino palūkanų normas iki 17 procentų, o tai stabdo ekonominį aktyvumą. Jeigu jis mažėja, rublio vertė krenta.
Pernai Rusijos kapitalo nutekėjimas sudarė daugiau kaip 150 mlrd. dolerių (133 mlrd. eurų), o tai du kartus daugiau nei 2013 metais. Vyriausybė bando sustabdyti nutekėjimą įvesdama „neoficialią valiutos kontrolę“, kuri apsunkina rublio konvertavimą į dolerius.
Galiausiai tai pagilins recesiją ir Rusijos eksportuotojai negalės mokėti už žaliavas iš užsienio. Dėl kapitalo nutekėjimo Rusijos valiutos atsargos sumažėjo nuo 510 mlrd. dolerių (apie 451 mlrd. eurų) 2014 metų pradžioje iki 380 mlrd. dolerių (apie 336 mlrd. eurų) pernai metų pabaigoje.
JAV prezidentas Barackas Obama jau pareiškė, kad yra pasirengęs sugriežtinti sankcijas Rusijai. Tačiau V. Putinas įžūliai kaltina Kijevą ir NATO karinių veiksmų Ukrainoje atnaujinimu.
„O Kinija stato už jo žaidimą“, – rašoma straipsnyje.
Yra daugybė naftos ir dujų sutarčių, pasirašytų pradedant 2013 metais, ir tai byloja apie akivaizdžius „energetinio aljanso“ tarp „drakono ir meškos“ požymius.
Šie sandėriai V. Putinui pradeda atsipirkti. Kinijos rusiškos naftos importas 2014 metų lapkritį pasiekė rekordines aukštumas.
Dėl naftos ir dujų pardavimų bendra prekybos tarp Kinijos ir Rusijos apimtis išaugo 6,8 procento iki 95,3 mlrd. dolerių (84,22 mlrd. eurų). V. Putinas teigia, kad prekybos su Kinija apimtys 2020 metais išaugs iki 200 mlrd. dolerių (176,76 mlrd. eurų).
„Pekinas, matyt, nusprendė palaikyti Rusijos ekonomiką, kad ir kiek tai kainuotų“, – rašoma leidinyje „The Daily Beast“. Kinijos Prekybos ministerijos atstovas Shenas Danyangas pareiškė, kad esant būtinybei Pekinas pasiruošęs savo galimybių ribose suteikti būtiną pagalbą.
Pernai spalį Maskva ir Pekinas sutarė dėl valiutos mainų už 24,4 mlrd. dolerių (21,56 mlrd. eurų)
„Kodėl Kinija visa tai daro? Stipriame Rusijos lyderyje Pekino politikai mato ne tik žmogų, kurio pažiūros tokios pačios kaip ir jų, bet ir kovotoją, pasirengusį mesti iššūkį Vašingtonui. Jam reikia sukalbamo mažojo partnerio“, – teigiama straipsnyje.
Kinija supranta Ameriką kaip geopolitinį priešininką, todėl visiškai natūralu, kad Pekinas stengiasi sustiprinti Kremlių.
Kinai „džiaugiasi prisijungdami prie Maskvos tam, kad būtų išplėstas verslas ir mestas iššūkis Vašingtonui“, – įsitikinęs Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto atstovas Aleksandras Salickis.
„Kiek artimi Maskva ir Pekinas? Pernai V. Putinas su Kinijos vadovu Si Dzinpingu buvo susitikęs penkis kartus“, – teigiama leidinyje.
Ir ką Kinija gavo mainais? Pekinas sulaukė galimybės plėsti savo valiutos naudojimą Rusijoje, kuri gali sulaukti naujo sankcijų raundo ir palaipsniui būti atkirsta nuo doleriais išreikštos pasaulinės finansų sistemos.
Straipsnio autoriaus nuomone, Kinijos lyderiai svajoja, kad jų valiuta bus naudojama visame pasaulyje. Todėl Pekinas labai džiaugiasi galimybe padėti V. Putinui atremti Vakarų puolimus.
„Kinija per pastaruosius kelis mėnesius leido aiškiai suprasti, kad jie šiai ilgai kovai yra pasirengę suteikti didelius išteklius“, – reziumuoja straipsnio autorius.
Taip pat ir Vokietijos laikraštis „Die Welt“ yra rašęs, kad Rusija ir Kinija sugalvojo sukurti atsvarą dolerio hegemonijai.
Anksčiau leidinys „The Daily Beast“ rašė, kad Amerika pirmą kartą vienu metu susidūrė su dviem konkurentais. Kinija ir Rusija tapo pagrindine JAV užsienio politikos problema.