Atsisveikinti su „kiborgu“ atvyko ne vienas miestas: keli šimtai Rivnės srities Dubno miesto gyventojų išsirikiavo ne tik miesto centre, bet ir palei visą kelią, vedantį į Ternopilio srities Kremenecio miestą, kur buvo vežami didvyrio palaikai.
Gyva grandinė iš žmonių, laikiusių žvakes ir Ukrainos vėliavas su gedulo juostelėmis, žuvusį V. Melniką pasitiko ir Kremenecyje, kurio Kristaus Atsimainymo katedroje įvyko atsisveikinimo su kariu ceremonija.
V. Melnikas Donecko oro uostą gynė priklausydamas 80–ajai Lvovo brigadai (trečiasis batalionas, atskiras zenitinės artilerijos poskyris).
Paskutinį kartą tėvas su juo buvo susisiekęs dar sausio 19 dieną, pasakojo savanoris Taras Karavajus.
Daugiau žinių iš Viačeslavo nebuvo, todėl artimieji nerimavo ir prašė pagalbos jo ieškant.
Paskutinį kartą, kai artimieji surinko jo telefono numerį, išgirdo rusišką atsakymą, kad jų sūnus buvo nužudytas.
„Paskambino, sako: „Slavčikai, Slavčikai...“. Tas Givis paėmė telefoną ir pareiškė: „Neskambink daugiau, tavo Slavčiko nebėra, aš jį nužudžiau“. O Saša jam sako: „Givi, nemirk, aš atvažiuosiu tavęs“. Dabar jis pasiryžęs ten vykti, tvirtina, kad šito taip nepaliks“, – pasakojo V. Melniko dėdė Nikolajus Radčukas.
Artimieji vylėsi, kad tai tebuvo nevykęs separatisto pokštas, tačiau, deja, informacija apie jų sūnaus žūtį mūšiuose už Donecko oro uostą pasitvirtino.
„Jį su smarkiai sužalota ranka norėjo išvežti sanitariniu automobiliu kartu su kitais sužeistaisiais. Tačiau išvažiuojant iš oro uosto, automobilis pateko į „Grad“ ugnį. Iš visos grupės gyvas liko tik vienas karys“, – pasakojo savanoriai.
„Tai kaip tik buvo tas momentas, kai mūsų kiborgai traukėsi iš sugriauto terminalo“, – rašė Kremenčuko gyventoja Svetlana Tomaševskaja.
Žuvęs karys paliko du vaikus: vyresnėliui yra 7 metai, jaunėliui – 4 metai.
Kiek anksčiau buvo paskelbta, kad separatistai perdavė Ukrainai aštuonių žuvusių „kiborgų“ palaikus.