Britanijos tarnybos įsitikinusios, kad Kremliaus kritiku tapęs A.Litvinenka buvo nunuodytas žaliąja arbata, į kurią buvo įpilta polonio izotopo Po-210. Agentas tos arbatos išgėrė Londono centre esančiame viešbutyje „Millennium“ 2006 metų lapkričio 1 dieną per susitikimą su dviem pažįstamais iš Rusijos – Andrejumi Lugovojumi ir Dmitrijumi Kovtunu.

Prasidėjus seniai lauktam tyrimui, per kurį dėmesys bus sutelktas į tamsų Britanijos ir Rusijos šnipų, tremtyje gyvenančių rusų oligarchų ir mafijos pasaulį, advokatas Robinas Tamas sakė, kad Britanijos vyriausybės surinkti įslaptinti įrodymai akivaizdžiai byloja apie Rusijos vyriausybės kaltumą.

Aleksandras Litvinenka
Foto: AP/Scanpix

R.Tamas perskaitė ištrauką iš parodymų, kuriuos merdėjantis A.Litvinenka davė detektyvams. Buvęs šnipas tuomet sakė: „Nė kiek neabejoju, kad tai padarė Rusijos slaptoji tarnyba.“

„Išmanydamas tą sistemą žinau, kad įsakymą nužudyti pilietį kitoje šalyje arba savoje teritorijoje, ypač jeigu tai kaip nors susiję su Didžiąja Britanija, galėjo duoti tik vienas asmuo. Tas asmuo yra Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas“, – sakė A.Litvinenka.

Kremlius atkakliai neigė bet kokius savo ryšius su tuo nužudymu – kaip ir pagrindiniai įtariamieji A.Lugovojus ir D.Kovtunas, kuriuos Rusija atsisako išduoti.

Jaudinamoje įžanginėje kalboje A.Litvinenkos našlės Marinos advokatas Benas Emmersonas taip pat kaltino V.Putiną. Pasak jo, visi įrodymai byloja, kad prezidentas įsakė nužudyti maištingąjį agentą, kad nuslėptų savo administracijos glaudžius ryšius su Rusijos mafija, kuriuos esą turėtų atskleisti šis tyrimas.

„Tai buvo branduolinio terorizmo aktas didmiesčio gatvėse, sukėlęs pavojų daugybės visuomenės narių gyvybėms“, – pabrėžė B.Emmersonas.

„Ponas Putinas turėtų būti demaskuotas šio tyrimo – kaip ne kas kitas, o paprastas nusikaltėlis, persirengęs valstybės vadovu“, – pridūrė jis.

Autopsija buvo pavojingiausia Vakarų pasaulyje

Patologas Nathanielis Cary nurodė, kad nunuodyto Rusijos disidento A. Litvinenkos autopsija veikiausiai buvo „pati pavojingiausia, kada nors atlikta Vakarų pasaulyje“, skelbia BBC.

Patologas per apklausą dėl A. Litvinenkos mirties sakė, kad jo kūnas buvo „labai pavojingas“ ir turėjo būti perduotas į saugią vietą tyrimams.

Buvęs Rusijos šnipas A. Litvinenka mirė Londono ligoninėje 2006 metais, kai į jo žaliąją arbatą buvo įpilta radioaktyviojo polonio. Buvęs KGB šnipas paliko Rusiją ir išvyko į Jungtinę Karalystę, kur tapo vienu griežčiausių Kremliaus kritiku. Britanijoje vyras dirbo žvalgybos agentūroje MI6.

Teismo patologas N. Cary pasakojo, kad jis ir jo kolegos, atlikdami autopsiją, vilkėjo baltus kostiumus, apsaugines pirštines ir specialius gobtuvus, į kuriuos oras patekdavo per filtrus.

„Tai buvo įvardyta kaip pavojingiausia kada nors Vakarų pasaulyje atlikta autopsija ir manau, kad tai, matyt, yra tiesa“, – nurodė gydytojas.

Anksčiau pareigūnas nurodė, kad du vyrai, įtariami nužudę A. Litvinenką, rusai Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas, vis dar ieškomi policijos dėl žmogžudystės. Vyrai anksčiau teigė, esą nesusiję su disidento nužudymu.

Detektyvas inspektorius Craigas Mascallas per apklausą tvirtino, kad per bylos įkarštį tyrime dalyvavo 100 detektyvų ir 100 uniformuotų pareigūnų.

Antradienį advokatas Robinas Tamas pareiškė, kad A. Litvinenka galėjo būti nuodytas kelis kartus. Mirusiojo našlė Marina tikino, kad jos vyras, gulėdamas ligoninėje, kaltino Kremlių, tačiau Rusija neigia jai mestus kaltinimus dėl A. Litvinenkos nužudymo.