BBC programoje „Inside Out London“ jauno brito džihadisto, kuris kovėsi ISIS gretose Sirijoje, motina papasakojo esanti neviltyje, nes grįžęs namo jos sūnus yra paliktas likimo valiai.
Moteris įspėjo, kad Jungtinei Karalystei gresia išpuoliai kaip Paryžiuje, nes šalies vyriausybė nesugeba užtikrinti reabilitacijos sugrįžusiems ekstremistams.
Moteris nuvyko į Turkiją parsivežti sūnaus, kuris nusivylė „Islamo valstybe“. Ji sutiko, kad būtų atskleistas jos vardas ir leido save nufotografuoti, nes nori įspėti dėl potencialaus pavojaus, kylančio dėl to, kad jauni britai, grįžę namo iš Sirijos, nesulaukia pagalbos.
Linda papasakojo, kad jos sūnus Jamesas nusivylė ISIS ir atsisakė terorizmo, bet, įspėjo moteris, šimtai kitų grįžusių džihado kovotojų – kuriems patirtis Sirijoje paliko gilius randus – yra tarsi tiksinčios laiko bombos.
Lindos teigimu, taip yra dėl to, kad britų vadovybė nesuteikia jiems reikiamos paramos.
Laidoje ji papasakojo, kad patirtis Sirijoje jos sūnų sutraumavo, jam kartais kyla smurto protrūkiai, todėl ji ne kartą bandė kreiptis į valstybines įstaigas, bet nesulaukė iš jų jokios pagalbos.
Sirijoje Jamesas buvo sužeistas, jis iki šiol negali laisvai kalbėti apie savo patirtį. Linda mano, kad jam greičiausiai gali būti diagnozuotas potrauminio streso sindromas.
Lindai 45 metai, ji vieniša motina iš Šiaurės Londono. Prieš dvejus metus jiedu du sūnumi Jamesu atsivertė į islamą.
Moteris pasakoja: „Jam sunku po tokios patirties vėl grįžti į visuomenę. Grįžęs jis sapnuodavo košmarus, kartais nubusdavo išpiltas prakaito, tarsi iš naujo išgyvendamas patirtas traumas, jausdamasis tarsi vis dar būtų ten. Prisiminimai grįždavo ir dienos metu, tad jo nuotaikos keisdavosi labai greit.“
„Jis buvo karo zonoje, kur žūva žmonės, kur jie patiria siaubingų dalykų. Jis pats buvo sužeistas. Aš matau, kad kai kurie dalykai jį traumuoja fiziškai, ir negaliu suprasti, kokie būtent, tad jaučiuosi visiškai bejėgė. Manau, kad jam potrauminis streso sindromas.“
Pirmą kartą laidoje „Inside Out“ moteris kalbėjo prieš tris mėnesius, bet tada ji nesutiko parodyti savo veido. Ji papasakojo, kaip praėjusių metų vasarį keliavo prie Turkijos–Sirijos sienos padėti sugrąžinti savo 21 m. sūnų namo.
Jamesas išvyko iš Londono į Siriją 2013 m. spalio mėn. Kelis mėnesius jis visiškai nebendravo su motina, tačiau galiausiai su ja susisiekė telefonu ir pasakė, kad nori grįžti į Didžiąją Britaniją, bet nežino kaip.
Linda nuvyko į Adanos miestą Turkijoje ir iš ten pasitelkusi savo „iPhone“ nurodė Jamesui, kaip pereiti Sirijos sieną.
Pirmą kartą rodydama savo veidą prieš kameras, moteris pasakė: „Mums kaip visuomenei nėra prasmės neigti visų šių žmonių egzistavimo, nes jie yra, jie grįžta, ir niekam nebus geriau, jei mes ignoruosime šią problemą. Manau, kad jei šie žmonės bus palikti likimo valiai, be paramos ir pagalbos, tai gali būti pražūtinga visuomenei. Šie žmonės gali tapti tiksinčia laiko bomba.“
Kalbėdama apie išpuolius Paryžiuje, ji pasakė: „Baisūs laikai, kai vyksta tokie dalykai. Mane baugina tai, kad visi šie jauni vyrai grįžta po tokių baisių patirčių. Manau, kad nesuteikę jiems tinkamos paramos ir pagalbos, rizikuojame sulaukti panašaus incidento kaip Prancūzijoje. Mes kaip visuomenė privalome spręsti šią problemą.“
Į Didžiąją Britaniją grįžo apie 300 džihadistų kurie, Jungtinės Karalystės saugumo tarnybos MI5 teigimu, kelia didžiausią grėsmę nacionaliniam saugumui. Karališkosios prokuratūros duomenimis, kaltinimai terorizmu buvo pateikti tik šešiems iš jų.
Didžiojoje Britanijoje vykdoma ne viena valstybinė programa, kuri skatina atsisakyti radikalizmo arba siekia deradikalizuoti grįžtančius kovotojus, pavyzdžiui, „Channel“, bet ne visiems grįžusiems džihadistams jose pasiūloma vieta. Šalies Vidaus reikalų ministerijos atstovas pasakė, kad ministerija negali komentuoti pavienių atvejų.
Linda papasakojo: „Vyriausybė žino, kad jis buvo išvykęs į Siriją. Visi buvo informuoti, bet niekas nepasiūlė jokios pagalbos. Kreipiausi į įvairias įstaigas, bet man pasakė, kad niekuo mums negali padėti.“
Moteris sielojosi, kad kartais dėl nestabilios sūnaus emocinės būklės ji pati namuose jaučiasi tarsi kalinė.
Ji papasakojo: „Kai jis šalia, turiu labai apgalvoti, ką sakau ir ką darau. Nenoriu jo sunervinti, jis vis dar labai jautrus. Būdavo atvejų, kai su baime likdavau namuose. Privalėjau būti jo draugė, jo patarėja. Kai jis grįžo, jam reikia labai daug dėmesio ir palaikymo.“
„Jis daugiau iš nieko nesulaukia užuojautos ir supratimo.“
Paklausta, ar Jamesas vertas užuojautos, moteris primygtinai pareiškė, kad jis nekelia jokios grėsmės britų visuomenei, tačiau įspėja, kad jei grįžusiems džihadistams nebus suteikta reikiama pagalba, šalies laukia bauginančios pasekmės.
„Kalbu ne apie pačią problemą, kalbu apie jos sprendimo paieškas. Nenoriu, kad mano sūnus dėl patirtų išgyvenimų tiesiogine to žodžio prasme išeitų iš proto ar susirgtų psichikos liga. Labai dėl to nerimauju, tačiau ne dėl paties sūnaus – jis visai nepavojingas. Terorizmas jam nebepriimtinas. Mane labiausiai neramina bendra situacija. Dauguma tokių grįžusiųjų neturi tokių supratingų tėvų kaip aš“, – kalba moteris.
Lindos teigimu, jos šeima ir bičiuliai tiek jai, tiek Jamesui atsuko nugaras. Jie jaučiasi atstumti, izoliuoti, šias problemas tikrai sunku spręsti.
Moteris įsitikinusi, kad jos sūnus džihadu susiviliojo per internetą ir „žmones, su kuriais jam teko bendrauti“.
„Mano sūnus serga švelnia autizmo forma, todėl yra ypač pažeidžiamas. Jis labai patiklus, naivus, lengvai įkalbamas, neretai net nesusimąsto, ką daro. Kaip motina jaučiuosi visos šios situacijos auka, o ne ieškau, ką apkaltinti“, – samprotauja motina.
Programoje Linda kalbėjosi su Londone gyvenančiu imamu Usama Hasanu, kuris pasisako prieš religinį ekstremizmą. Jis padėjo moteriai geriau suprasti, ką galbūt šiuo metu išgyvena Jamesas. Pats imamas, dar būdamas paauglys, metė mokslus Kembridže, ir įsitraukė į džihadą Afganistano pilietiniame kare.