80-metis Georges'as Wolinski ir 57 metų Bernard'as Verlhacas, žinomas Tignous slapyvardžiu, bus palaidoti per privačias šeimos ceremonijas po to, kai praeitą savaitę buvo nušauti dviejų brolių islamistų ataką, dėl kurios atsakomybę prisiėmė tarptautinis teroristų tinklas „al Qaeda“.

Praėjus savaitei po šaudynių „Charlie Hebdo“ redakcijoje, nusinešusioje 12 žmonių gyvybių, Prancūzijos žmonės skubėjo įsigyti trečiadienį išleistą „išgyvenusiųjų“ numerį, kuris bus išleistas 5 mln. egzempliorių tiražu. Pirmoji jo laida – apie 700 tūkst. kopijų – buvo išgraibstyta per kelias valandas.

Ketvirtadienį prie Prancūzijos spaudos kioskų vėl nutįso ilgos eilės, o savaitraščio egzemplioriai buvo greitai išparduoti.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as trečiadienį paskelbė, kad „Charlie Hebdo“ yra „gyvas ir gyvuos toliau“, kai naujausias šio satyrinio savaitraščio numeris iš prekybos taškų buvo iššluotas per rekordiškai trumpą laiką, o „al Qaeda“ prisiėmė atsakomybę už kruviną išpuolį prieš šį leidinį.

„Šiandien tai yra atgimimas“, – sakė prezidentas apie savaitraštį, kai šimtai paryžiečių lūkuriavo ilgose eilėse, kad galėtų įsigyti naujausią „Charlie Hebdo“ numerį, kurio viršelyje vėl buvo išspausdinta musulmonų pranašo Muhammado karikatūra.

„Galima nužudyti vyrus ir moteris, bet neįmanoma nužudyti jų idėjų“, – sakė F.Hollande'as.

J. Kerry po islamistų atakų nori „stipriai apkabinti“ Paryžių

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ketvirtadienį sakė, kad nori „stipriai apkabinti“ Paryžių po praėjusios savaitės islamistų atakų šiame mieste.

Vėliau ketvirtadienį J.Kerry turi atvykti į Prancūzijos sostinę.

„Mano vizitas Prancūzijoje iš esmės yra tam, kad stipriai apsikabintume su Paryžiumi ir kad išreikščiau mūsų meilę Prancūzijai ... ir žmonėms Paryžiuje, kurie išgyveno baisų laikotarpį“, – lankydamasis Bulgarijoje sakė J.Kerry.

A. Merkel žada kovoti su islamistais ir „neapykantos skleidėjais“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pažadėjo sugriežtinti saugumo priemones po praeitą savaitę Paryžiuje įvykdytų islamistų atakų, tačiau teigė, kad joks ekstremizmas nesupriešins šalies visuomenės.

„Su neapykantos skleidėjas, islamo vardu smurtaujančiais nusikaltėliais ir juos palaikančiais, tarptautinio terorizmo idėjiniais kurstytojais bus griežtai kovojama visomis valstybės turimomis teisėtomis priemonėmis“, – sakė ji.

A.Merkel pažymėjo, kad po to, kai jos kabinetas sutarė sugriežtinti suvaržymus įtariamų džihadistų judėjimui, vyriausybė artimiausiu metu sugriežtins sankcijas dėl terorizmo finansavimo.

Vokietija taip pat toliau tieks ginklus ir rengs karinius mokymus kurdų kovotojus, kurie kaunasi du džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ Irake ir Sirijoje.

A.Merkel pasakė kalbą Vokietijos parlamente po to, kai tylos minute buvo pagerbti žmonės, nužudyti per tris dienas vykdytus smurto išpuolius, praeitą savaitę sukrėtusius Prancūziją. Šiame Bundestago posėdyje dalyvavo religinių bendruomenių lyderiai ir Prancūzijos ambasadorius.

„Esame sukrėsti ir priblokšti 17 nekaltų žmonių nužudymo“, – kanclerė sakė parlamente, praėjus aštuonioms dienoms po šaudynių satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje. A.Merkel pabrėžė, kad Vokietija ir Prancūzija „stovi kartu šiomis sunkiomis dienomis“.

Atkreipdama dėmesį į dvigubą grėsmę – islamo ekstremizmą ir antisemitizmą – pasireiškusią per tas atakas, ji ragino Vokietijos žmones nesileisti supriešinamiems žudikų „iškreiptos logikos“.

A.Merkel perspėjo, kad Vokietijos musulmonai neturi tapti tų išpuolių išprovokuoto pykčio taikiniais – po to, kai tris mėnesius gyvuojantis judėjimas „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA) pirmadienį išvedė į gatves 25 tūkst. protestuotojų.

Kanclerė pakartojo, kad judaizmas ir islamas yra „Vokietijos dalis“, žadėdama, kad už antisemitizmo apraiškas ir išpuolius prieš mečetes bus vienodai persekiojama, nes „diskriminacija ir marginalizacija neturi vietos“ Vokietijoje.

„Bet kokia musulmonų marginalizacija, bet koks visuotinis įtarinėjimas yra nepriimtinas, – sakė A.Merkel ir pridūrė, kad ji „būdama kanclerė užtikrins apsaugą musulmonams Vokietijoje“.

Tačiau ji taip pat ragino islamo bendruomenių lyderius paaiškinti, kodėl tiek daug smurto vykdoma jų tikėjimo vardu, sakydama, kad šis klausimas, užduodamas daugelio žmonių, yra deramas.

F. Hollande'as: musulmonai yra „pagrindinės fanatizmo ir netolerancijos aukos“

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį pareiškė, kad musulmonai labiausiai nukentėjo nuo fundamentalizmo ir netolerancijos, šaliai stengiantis atsigauti po virtinės islamistų atakų.

„Būtent musulmonai yra pagrindinės fanatizmo, fundamentalizmo ir netolerancijos aukos“, – F.Hollande'as pabrėžė sakydamas kalbą Paryžiuje įsikūrusiame Arabų pasaulio institute, ant kurio pastato švytėjo užrašas „Je suis Charlie“ („Aš esu „Charlie“) po praeitą savaitę įvykdytų atakų, įskaitant kruviną išpuolį prieš satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“.

Atakos buvo įvykdytos aštrėjant antisemitizmo atmosferai Prancūzijoje. Jos išprovokavo pavienius, kaip manoma, keršto išpuolius prieš musulmonų objektus visoje šalyje. Daugelis prancūzų musulmonų buvo priversti teisintis dėl šių atakų.

Pasak F.Hollande'o, milijonai Prancūzijos musulmonų turėtų būti apsaugoti ir gerbiami, „kaip ir jie patys turėtų gerbti šią šalį“ ir jos griežtai pasaulietiškas vertybes.

„Antimusulmoniškus veiksmus, kaip ir antisemitizmą, reikėtų ne tik smerkti, bet ir (už juos) griežtai bausti“, – kalbėjo Prancūzijos vadovas.

„Terorizmo akivaizdoje mes visi esame vieningi“, – pridūrė jis.

JAV ir Prancūzijos žvalgybos pareigūnai linksta prie versijos, kad teroro išpuolius Paryžiuje įkvėpė „al Qaeda“, tačiau ši grupuotė tiesiogiai jiems nevadovavo. Pagal šią versiją, praėjusios savaitės atakos būtų priskirtos vietinės kilmės incidentams, kuriuos yra ypač sudėtinga susekti ir užkirsti jiems kelią.