Po „pokalbio“ policijos nuovadoje Maskvoje jis vėl buvo paleistas, trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė A. Navalnas. Saugumo pajėgos esą jį išsivežė po interviu vyriausybę kritikuojančioje radijo stotyje „Echo Moskvy“.

Opozicijos politikas nenori laikytis vasarį jam skirto namų arešto. Jis šią priemonę laiko netekusia galios, nes gruodžio pabaigoje prieštaringai vertinamame procese dėl sukčiavimo buvo nuteistas pusketvirtų metų lygtine bausme.

Interviu radijo stočiai A. Navalnas sakė, kad būsimuose rinkimuose opozicija didesniuose miestuose turi gerus šansus įveikti Kremliaus partiją „Vieningoji Rusija“. Tačiau esą būtina, kad vyriausybės priešininkai rinkimuose dalyvautų bendru sąrašu, o ne atskirai.

EP smerkia nuosprendį A. Navalnui

Per pastaruosius keletą metų žmogaus teisių padėtis Rusijoje labai pablogėjo - politizuojamos teisminės bylos, o kaltinimai sukurpiami siekiant pašalinti oponentus ir įbauginti pilietinę visuomenę.

To pavyzdys - žinomo teisininko, kovotojo su korupcija ir visuomenės aktyvisto Aleksejaus Navalno byla, pažymima ketvirtadienį Europos Parlamento (EP) priimtoje rezoliucijoje.

EP įsitikinęs, kad gruodžio 30 d. Rusijos teismo sprendimas skirti visuomenės aktyvistui ir valdžios oponentui A. Navalnui 3,5 metų lygtinę, o jo broliui Olegui Navalnui - 3,5 metų laisvės atėmimo bausmę yra „pagrįstas politiniais motyvais“.

Smerkdami tokį nuosprendį, europarlamentarai ragina Rusijos teismines institucijas atlikti savo pareigas nešališkai ir nepasiduoti politinei įtakai.

Savo ruožtu Parlamentas ragina ES Tarybą ir Komisiją parengti išsamią strategiją Rusijos atžvilgiu, kuria būtų „siekiama išlaikyti Europos valstybių teritorinį vientisumą ir suverenitetą“, o visos Sąjungos valstybės ir ES institucijos „įpareigotos laikytis tvirtos bendros pozicijos“ dėl žmogaus teisių Rusijoje.