Dabartinės Rusijos ir SSRS žlugimo priešistorės panašumai akivaizdūs. Antrojoje devintojo dešimtmečio pusėje Maskvai tik pradėjus atsigauti po karo su Afganistanu staiga smuko naftos kainos, o tuometinis SSRS Komunistų partijos generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas paliko šalį ištiktą ekonominio sąstingio.
Pirmajam SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui leidžiant laiką rezidencijoje Kryme jo buvęs bičiulis Borisas Jelcinas Maskvoje uždraudė jo vadovaujamą Komunistų partiją.
Vokiečių leidinys „Die Welt“ rašo, kad panašus scenarijus gali ištikti V. Putiną šiais metais. Rusija kariauja su kaimynine Ukraina, situaciją apsunkina smukusios naftos kainos ir Vakarų sankcijos, tačiau V. Putinas kalba apie šalies ekonominę būklę taip, lyg jokios krizės net nebūtų.
Pastarojoje spaudos konferencijoje jis kalbėjo apie pensijų didinimą, reformas, nepamiršo paminėti net rekordinio derliaus, rašo zn.ua.
V. Putinas žvalgia į Rusijos ekonomiką nenusiimdamas rožinių akinių, tačiau egzistuoja ir su ekonomika nesusijusių jo prezidentavimo eros pabaigą pranašaujančių ženklų.
Ukrainos konflikto kontekste V. Putinas nuolat kritikuoja Vakarus tiek pats, tiek ir pasitelkęs propagandą. Maža to, Rusijos kariuomenė nuolat provokuoja Vakarus, pažeisdama Europos Sąjungos (ES) šalių narių oro erdvę.
„Die Welt“ rašo, kad V. Putinas peržengė ribą: jis pamiršo, kad be kariuomenės jis daugiau neturi priemonių prieš Vakarus. Tai tapo aišku, kai reaguodamas į Vakarų sankcijas Kremlius uždraudė importuoti produktus iš Europos, kurie sėkmingai gabenami per Baltarusiją kontrabandos pavidalu.
Straipsnio autoriaus manymu, Rusijos prezidentas neturi priežasčių bijoti tautos pykčio dėl šiuo metu smunkančių ekonomikos rodiklių. Vis dėlto jam nerimą turėtų kelti elitas. Oligarchai draugauja su V. Putinu, tačiau ši draugystė gali baigtis, kai tik jis nuspręs, kad jų turimi milijardai – tai krizės ištiktai valstybei reikalingi resursai.
Be to, oligarchai žino, kad Rusijos ekonomikos sėkmė be Vakarų nėra įmanoma. Infliacija didės, atlyginimai ir pensijos mažės, kainos augs, o tai reiškia, kad kartu su kainomis didės ir rusų nepasitenkinimas.
„Praėjusio amžiaus istorija parodė, kad būti turtingam skurstančioje šalyje yra labai pavojinga“, - rašo vokiečių leidinys „Die Welt“, turėdamas omenyje Spalio revoliuciją.
Rusijos oligarchai neturi interesų Ukrainoje – jie nenori įsitraukti į šaltąjį karą su Vakarais, tačiau būtent to nori V. Putinas, nes jis nori užsitikrinti aukštus populiarumo reitingus.
„Vakarai nenori nutraukti santykių su Rusija. Jei Rusijos aplinka taip pat to nenori, 2015 metais Putinas neišgyvens“, - rašo straipsnio autorius.
Buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas mano, kad V. Putinas pasikeitė po prieš trečiąją jo prezidentavimo kadenciją Rusijoje įvykusių protestų.
2012 m. jis suprato, kad šalies demokratizacija kelia pavojų jo valdžiai. „Forbes“ leidinys yra rašęs, kad rusai neabejotinai pareikalaus V. Putino prisiimti atsakomybę už vis didėjančius ekonominius sunkumus.