Niekada anksčiau Prancūzijoje dar nebuvo įvykę tiek žmonių sutraukusių demonstracijų: remiantis skirtingais duomenimis, į gatves išėjo 1,5-2,5 mln. žmonių, o bendras visoje Prancūzijoje surengtose demonstracijose dalyvavusių žmonių skaičius siekia beveik keturis milijonus.
Paryžiaus centre surengtoje eisenoje dalyvavo 50 aukšto rango valstybės pareigūnų iš skirtingų pasaulio šalių. Tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Davidas Cameronas, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Remiame vieningą terorizmo pasmerkimą Paryžiuje, tačiau kokį terorizmą konkrečiai mes pasmerkėme? Terorizmą visame pasaulyje ar konkrečiai Prancūzijoje?“ – socialiniame tinkle „Instagram“ rašo R. Kadyrovas. „Kodėl prezidentai, karaliai ir premjerai nė karto nesurengė protesto maršų dėl tūkstančių žuvusių afganistaniečių, sirų, egiptiečių, libaniečių, jemeniečių, irakiečių?“ – rašo jis.
„Kodėl jie tylėjo, kad Grozne susprogdinti vyriausybės rūmai, kai buvo sprogdinamos stadiono tribūnos ir žuvo tautos išrinktas prezidentas Achmatas Kadyrovas ir jo šalininkai, kai buvo užgrobta mokykla Beslane ir paimti įkaitai Dubrovkoje, kai gruodžio mėn. Grozne buvo užimti spaudos rūmai bei mokykla, žuvo ir nukentėjo daugiau nei 50 asmenų?“ – piktinosi R. Kadyrovas.
Jis pavadino save didžiausiu viso pasaulio teroristų priešu ir patikino, kad negalima apsaugoti Europos sostinių, „jei visas pasaulis nepasmerks tų, kurie prisidengdami opozicijos palaikymu teroristams tiekia ginklus ir pinigus“, rašo newsru.com.
Anot R. Kadyrovo, kova su terorizmu – jo gyvenimo tikslas. Jis pabrėžė, kad jam nepatinka, kai ši kova imituojama. Taip pat jis patikino smerkiantis beginklių žmonių žudymą ir pateikė versiją, kad tai galėjo būti suplanuota akcija, skirta nuteikti žmones prieš islamą.
„Nesu tikras, kad su šiais įvykiais nėra susijusios įtakingos jėgos. Ar tik tai nėra suplanuota akcija, skirta prieš islamą nukreipto nusiteikimo kurstymui, ar mėginimas nukreipti dėmesį nuo kokios nors kitos bręstančios globalinės problemos?“ – prielaidomis dalijasi jis.
R. Kadyrovas pareiškė neketinantis leisti tokiu būdu įžeisti tikinčiųjų ir patikino tikintis, kad Rusijos žiniasklaida, pradėjusi platinti pranašo Mahometo karikatūras, atsiprašys. „Neretai atleisdavome net ir tiems, kurie kalti dėl artimųjų žūties, tačiau niekada neleisime įžeidinėti pranašo, net jei tai mums kainuotų gyvybę. Musulmonai nepiešia jo portretų, nerodo jo filmuose“, - patikino jis.
„Tautoms kur kas svarbiau taika ir stabilumas, o ne krūvelės žmonių teisė nepagarbiai atsiliepti apie pranašą“, - pridūrė R. Kadyrovas.
Kalbėdamas apie Rusijos žiniasklaidos priemones, išpublikavusias karikatūras, R. Kadyrovas pavadino radijo stotį „Echo Moskvi“ antiislamišku Rusijos ruporu, o vyriausiąjį šios radijo stoties redaktorių Aleksejų Venediktovą – provokatoriumi. R. Kadyrovo teigimu, „Echo Moskvi“ internetinėje svetainėje vykdyta apklausa, kurios tema – „Ar vertėtų leidiniams suteikti galimybę publikuoti pranašo Mahometo karikatūras, reaguojant į šaudymus „Charlie Hebdo“ redakcijoje?“ yra provokacinio pobūdžio ir kursto tautų nesantaiką.
Be to, R. Kadyrovas apkaltino A. Venediktovą, kad jis neva „nuolat pila purvą ir įžeidinėja dešimtis milijonų musulmonų, todėl valdžia turi patraukti atsakomybėn nesantaiką ir neapykantą tarp tautų ir žmonių sėjančią radijo stotį“. Jei to nebus padaryta, anot R. Kadyrovo, atsiras tokių, kurie pareikalaus A. Venediktovo atsakyti.
A. Venediktovas savo ruožtu R. Kadyrovo kaltinimus atmetė ir patikino artimiausiu metu ketinantis kreiptis į teisėsaugą. Jis įsitikinęs, kad R. Kadyrovo žodžiai kenkia „Echo Moskvi“ reputacijai.
Kremlius situaciją komentuoti atsisako. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tai „neliečia nei prezidento administracijos, nei paties prezidento“.
DELFI primena, kad trečiadienį Prancūzijos satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje buvo įvykdytas teroristinis išpuolis, kurio metu žuvo 12 žmonių, tarp jų ir leidinio redaktorius Stephane Charbonnier.
Tragedija įvyko, kai į leidinio redakciją įsiveržė juodus gobtuvus užsimaukšlinę vyrai. Po kelių akimirkų pasigirdo šūviai.
Penktadienio vakarą Prancūzijos saugumo pajėgos nukovė du brolius, laikomus atsakingais už žudynes satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje, taip pat vieną jų sąjungininką islamistą po trijų kruvinų išpuolių paženklintų dienų, nusinešusių 17 kitų žmonių gyvybių ir iki pamatų sukrėtusių šią šalį.
Policija tebeieško vienos įtariamosios – vieno iš užpuolikų merginos, praėjus kelioms valandoms po dramatiškų apsiausčių, tapusių 12 žmonių gyvybių trečiadienį Paryžiaus centre nusinešusios tragedijos tęsiniu.
Gerai ginkluoti abu broliai buvo užspeisti miestelyje į šiaurės rytus nuo Paryžiaus, o trečias vyras laikė paėmęs įkaitais išsigandusius pirkėjus košerinio maisto parduotuvėje sostinės rytiniame rajone.
Abiejose vietose temstant aidėjo šūviai ir sprogimai, policijai pradėjus šturmą. Per operaciją pardotuvėje Paryžiuje žuvo keturi žmonės, dar septyni buvo sužeisti, tarp jų trys policininkai.
