Duodamas interviu „The Financial Times“, kadaise turtingiausiu Rusijos žmogumi buvęs M. Chodorkovskis, kurio turtas apogėjaus metu buvo vertinamas 15 mlrd. dolerių, teigė esąs pasirengęs tapti laikinuoju lyderiu, jei tik rusai to panorėtų. Jis priimtų konstitucijos reformas, kad įtvirtintų įstatymo viršenybę, surengtų laisvus rinkimus ir tuomet atsistatydintų, rašo ft.com.

M. Chodorkovskis taip pat įspėjo, kad V. Putinas tapo grėsme Europai ir po karinės kampanijos Ukrainoje gali ryžtis naujiems „nuotykiams“, kad sustiprintų savo populiarumą ir išsilaikytų valdžioje iki rinkimų 2018 metais.

„Tai, ką jis padarė Rusijoje, spręsdamas specifinius klausimus, reiškia institucijų griovimą, - sakė jis. – Tai, ką jis daro Europoje, reiškia žaidimo taisyklių griovimą“.

Kalbėdamas apie savo paties potencialų vaidmenį Rusijoje, buvęs naftos bendrovės „Jukos“ vadovas tvirtino „pagal savo mentalitetą esąs krizių vadovas“.

Vladimiras Putinas
„Mano asmeninis interesas, ką galiu padaryti, tai vadovauti laikinajai vyriausybei, kuri įgyvendintų politinę reformą. Tai reiškia tik viena – įstatymo viršenybę“, - teigė jis.

Pasak M. Chodorkovskio, mažai tikėtina, kad ekonominė krizė išprovokuotų masinį sukilimą. Tačiau ji daro didžiulį spaudimą prezidentui, kuris palikti savo postą gali keliais būdais, įskaitant „rūmų sukilimą“.

Buvęs oligarchas, šiuo metu gyvenantis Šveicarijoje, kalbėjo po vienerių metų, kai V. Putinas netikėtai paleido jį iš kalėjimo. Už grotų dėl klastojimo, vengimo mokėti mokesčius ir turto grobstymo jis praleido šiek tiek daugiau negu 10 metų, bet organizacija „Amnesty International“ vadino jį politiniu kaliniu. Prieš įkalinimą jis atvirai kritikavo V. Putiną ir demonstravo politinių ambicijų ženklus.

Humanitarinė malonė, kad M. Chodorkovskis galėtų rūpintis sergančia motina, buvo traktuojama kaip V. Putino geros valios gestas prieš praėjusių metų vasario žiemos olimpiadą Sočyje. Tačiau konfliktas Ukrainoje įstūmė Rusiją į Šaltojo karo laikų konfrontaciją su Vakarais ir kartu su kritusiomis naftos kainomis paskatino ekonominę krizę.

Daugelis analitikų tokius M. Chodorkovskio pareiškimus laiko nerealiais, be to, apklausos rodo, kad daug Rusijos gyventojų juo nepasitiki.

Pats M. Chodorkovskis pripažįsta, kad tik 20 proc. rusų pritaria jo tikėjimui „europietiškomis vertybėmis“. Tačiau kai kurie liberalai regi jį kaip potencialią žmones sutelksiančią figūrą.

Per metinę spaudos konferenciją paklaustas, ar M. Chodorkovskis galėtų tapti prezidentu, V. Putinas šyptelėjo: „Kurios šalies?“. Tačiau jis pažymėjo, kad buvęs oligarchas turi teisę dalyvauti politiniame Rusijos gyvenime.

Buvęs „Jukos“ vadovas, kurio turtas dabar vertinamas tik per 100 mln. dolerių, prieš tris mėnesius atgaivino savo filantropinį fondą „Atviroji Rusija“, kuriuo siekiama propaguoti pilietinę visuomenę ir teikti organizacinę paramą rinkimų kandidatams, pasisakantiems už europietiškas vertybes.

Jis atskleidė, kad prieš savo areštą su Kremlių remiančios partijos „Vieningoji Rusija“ nariais jis diskutavo apie parlamentinę demokratiją, jeigu V. Putinas po dviejų kadencijų 2008 metais paliktų prezidento postą. Tuomet buvo svarstoma idėja, kad jis galėtų tapti ministru pirmininku, pridūrė M. Chodorkovskis.

Jis pažymi, kad tai galėjo patekti tarp „komplekso priežasčių“, kodėl 2003 metais jis buvo suimtas.

„Žinoma, V. Putinas išsigando, Jis bijojo, kad galiu surengti revoliuciją. Žinote, tuomet neturėjau tokios idėjos. Tačiau turiu dabar“, - sakė jis.

Nors M. Chodorkovskis pritarė minčiai, kad reikia keisti valdžią, nei jis pats, nei jo šalininkai nenorėjo tikros revoliucijos, kuri Rusijai būtų pavojinga.

Paklaustas apie V. Putino rėmėjų tvirtinimus, esą tik stiprus lyderis gali valdyti Rusiją, M. Chodorkovskis tikino, kad yra ir kitų šalies valdymo būdų.

„Ar tikrai manote, kad Rusija gyvuos tik 20 metų? V. Putinui dabar yra 62-eji. Gal mums reikėtų sukurti kažką stabilesnio, negu vienintelis 62 metų vyras? O kas yra stabiliau? Institucijos“, - sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (699)