Precedento neturinčioje nepaprastojoje spaudos konferencijoje, kurios vaizdas buvo tiesiogiai transliuojamas iš CŽV būstinės Langlio mieste Virdžinijoje, J. Brennanas siekė pateikti šviesesnėmis spalvomis faktus, išdėstytus itin griežto ir kritiško tono Senato ataskaitoje, kurioje išdėstytos detalės apie CŽV vykdytus įtariamų džihadistų tinklo „al Qaeda“ teroristų kankinimus sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje.
J. Brennanas tvirtino, kad didžioji dauguma CŽV pareigūnų dirbo pagirtinai, bet pripažino, kad kai kurie iš jų peržengė nustatytų taisyklių ribas ir netinkamai elgėsi su kaliniais.

Pasak jo, tuos kankinimus skatino nuogąstavimai dėl potencialios naujos „al Qaeda“ smurto bangos po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų. Tuomet CŽV agentams teko tapti kalėjimo prižiūrėtojais, o šioje srityje jie neturėjo beveik jokios patirties.

„Buvome nepasiruošę“, - sakė CŽV vadovas, pasakodamas, kaip tuometis prezidentas George'as W.Bushas patvirtino sugriežtintus tardymo metodus, dabar smerkiamus ir prilyginamus kankinimams.

Prezidentas Barackas Obama sustabdė tą programą, kai pradėjo savo pirmąją kadenciją 2009 metais, o vėliau sakė, kad G.W.Busho administracijos laikų CŽV vykdyti kankinimai davė priešingų rezultatų ir pamynė Amerikos vertybes.

„Ribotu skaičiumi atvejų agentūros pareigūnai naudodavo tardymo metodus, kurie nebuvo leisti, buvo atgrasūs ir turėtų būti visų atmesti“, - pažymėjo J. Brennanas.

Kilus politiniam ginčui, ar G. W. Bush teisingai elgėsi, įsakydamas laikytis griežtos taktikos po rugsėjo 11-osios atakų, J. Brennanas sakė, kad „neįmanoma sužinoti“, ar tie šiurkštūs tardymai suteikė naudingos informacijos.

Paklaustas, kaip reikėtų vertinti prieš penkerius metus jo išsakytus tuos tardymus smerkiančius komentarus, J. Brennanas sakė, kad laikosi tos pačios nuostatos ir kad kankinimais dažnai būdavo išgaunama nepatikima informacija.

„Esu linkęs manyti, kad prievartos metodų naudojimas lemia stiprią perspektyvą gauti neteisingos informacijos“, - pažymėjo jis.

Vengė žodžio „kankinimai“

J. Brennanas sakė, kad per brutalius tardymus išgauta informacija buvo naudinga medžiojant „al Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną, tačiau neįmanoma pasakyti, ar tokius duomenis buvo įmanoma gauti nenaudojant „sugriežtintų“ kvotos metodų.

„Nėra jokio būdo sužinoti, ar informaciją, gauta iš asmens, kuris buvo paveiktas (tais tardymo metodais) kuriuo nors metu per jo įkalinimą, būtų galima gauti kitokiomis priemonėmis“, – teigė jis.

J. Brennanas nesutiko atsakyti, ar tie metodai prilygsta kankinimams, bet sakė, kad CŽV nebedalyvauja tardant įtariamuosius ir ėmėsi reformų, kad užkirstų kelią tokiems pažeidimams ateityje.

Tos programos buvo atsisakyta, o dabar laikas „judėti į priekį“, pabrėžė CŽV vadovas.

Tačiau J. Brennanas kritikavo Senato žvalgybos komiteto ataskaitą, kurioje CŽV kaltinama ne vienerius metus klaidinusi JAV vyriausybę ir visuomenę dėl brutalių tardymų masto ir jų padarinių.

JAV senatorė D. Feinstein atsikirto CŽV direktoriui

Dianne Feinstein
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovui Johnui Brennanui ketvirtadienį teisinant savo agentūros vykdytą įtariamų teroristų šiurkštaus tardymo programą, viena įtakinga senatorė, kurios komitetas paskelbė tą praktiką smerkiančią ataskaitą, atmetė jo pareiškimus.

Senato žvalgybos komiteto pirmininkės Dianne Feinstein biuras kelis kartus panaudojo žymą „Skaitykit ataskaitą“ (#ReadTheReport) žinutėse, skelbtose jos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ tuo metu, kai J.Brennanas surengė retą spaudos konferenciją, tiesiogiai transliuotą iš CŽV būstinės Langlio mieste Virdžinijos valstijoje.

J.Brennanas teigė, jog „neįmanoma sužinoti“, ar svarbią informaciją, išgautą iš įtariamų teroristų naudojant vadinamuosius sugriežtinto tardymo metodus (STM), kuriuos kritikai prilygina kankinimams, galėjo būti surinkta kokiais nors kitais metodais.

Tačiau D.Feinstein biuras atsakė: „Studija rodo, kad tai ĮMANOMA sužinoti: CŽV turėjo informacijos dar prieš kankinimus. #Skaitykit ataskaitą.“

Senatorės biuras nurodė, kad ji žiūrėjo spaudos konferenciją per televiziją, o jos darbuotojai tuo metu skelbė atsakomuosius argumentus per „Twitter“.

D.Feinstein antradienį paskelbė savo vadovaujamo tyrimo ataskaitos santrauką po ilgai trukusių ginčų su šalies administracija, kas turėtų būti užtušuota pranešime apie programą, pagal kurią buvo kvočiami suimtieji, siejami su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ ir sučiupti po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Niujorke bei Vašingtone.

Pasak jos, paviešinta 500 puslapių santrauka tėra tik nedidelė dalis 6,7 tūkst. puslapių ataskaitoje. Senatorė taip pat neigė, kad įstatymų leidėjai tendencingai stengėsi nušviesti CŽV veiklą nepalankia šviesa, ignoruodami jos naudą.

„500 puslapių vykdomoji santrauka yra maža 6 700 puslapių ataskaitos dalis. Jokio razinų išrinkinėjimo. Viskas dokumentuota 38 000 išnašų. #Skaitykit ataskaitą“, – D.Feinstein rašė „Twitter“.

„CŽV, FTB (Federalinis tyrimų biuras), NSA (Nacionalinė saugumo agentūra), DIA (Gynybos žvalgybos agentūra), DOD (Gynybos departamentas), NGA (Nacionalinė geoerdvinės žvalgybos agentūra), Valstybės departamentas, DHS (Krašto saugumo departamentas) ir daug kitų agentūrų padeda užtikrinti mūsų saugumą. Kankinimai – ne. #Skaitykit ataskaitą“, – pridūrė ji.

J.Brennanas tvirtino, kad CŽV nemelavo visuomenei arba įstatymų leidėjui.

Tačiau D.Feinstein parašė: „Visas Senato žvalgybos komitetas neinformuotas, kol praėjo ketveri metais nuo programos pradžios, likus kelioms valandoms iki jos paviešinimo. #Skaitykit ataskaitą.“

Ta programa iškilo į viešumą 2006 metais, kai D.Feinstein dar nevadovavo Senato žvalgybos komitetui.

Ši įtakinga demokratė senatorė taip pat ginčijo J.Brennano pareiškimus, kad tardymų programa padėjo JAV žvalgybai surengti operaciją, per kurią buvo nukautas „al Qaeda“ vadovas Osama bin Ladenas.

„Studija tvirtai įrodo, kad STM neatvedė pas Bin Ladeną. 378-asis puslapis“, – sakoma jos biuro žinutėje.

Senato žvalgybos komitetas ir jam padedantys darbuotojai sugaišo beveik šešerius metus, kol parengė šią ataskaitą, peržiūrėję daugiau negu 6,3 mln. puslapių apimties medžiagą.