Tai pranešė žurnalas „Der Spiegel“, skelbia newsru.com.
Vokietijos leidinio duomenimis, NATO padarė išvadą, kad dabar V. Putinas nori išvengti tolimesnio Ukrainos krizės eskalavimo.
Dėl to Aljansas įspėjo savo kolegas iš kitų šalių formuojant politiką vengti neteisingo Kremliaus veiksmų vertinimo. Tai „Der Spiegel“ esą sakė gerai informuoti šaltiniai.
Specialiosios tarnybos pažymi, kad tuo pat metu V. Putinas neketina palikti prorusiškų separatistų likimo valiai ir susitaikyti su jų pralaimėjimu.
Jų žiniomis, jis nusprendė siekti kitokio krizės sureguliavimo – Rusijos lyderis dabar pasisako už Donecko ir Luhansko sričių paskelbimą administraciniais vienetais federacijos, kuria turėtų tapti Ukraina, sudėtyje.
Be to, „Der Spiegel“ pašnekovai pranešė, kad V. Putinas planuoja artimiausiu metu išspręsti atskirų separatistinių grupuočių nekoordinuotų veiksmų problemą, tačiau jie nepatikslino, kaip konkrečiai Rusijos prezidentas įves tvarką.
DELFI primena, kad praėjusią savaitę pasirodė informacija apie tai, kad Iš Kremliaus išvyti pareigūnai, atsakingi už apsišaukėliškas separatistų respublikas.
Kaip laikraščiui „Vedomosti“ pasakojo šaltiniai, iš darbo pasitraukė Borisas Rapoportas, kuris buvo atsakingas už politinę darbo su „Donecko liaudies respublika“ (DLR) ir „Luhansko liaudies respublika“ (LLR) dalį. Oficialiai jis priklausė Socialinio ir ekonominio bendradarbiavimo su NVS šalimis, Abchazija ir Pietų Osetija valdybai, kurią kuruoja Rusijos prezidento padėjėjas Vladislavas Surkovas, rašo tvrain.ru.
Iš šios valdybos taip pat pasitraukė Vladimiras Avdejenka. Jis ėjo departamento direktoriaus pareigas ir kuravo ekonominius santykius su DLR ir LLR.
„Oficialus potvarkis dėl B. Rapoporto atleidimo pasirašytas, jis išėjo ir išsiuntinėtas administracijai šiandien (gruodžio 1 d.)“, - laikraščiui pasakojo šaltinis iš Kremliaus.
Laikraščio šaltiniai tvirtino, kad pagrindine pareigūnų atleidimo priežastimi tapo bandymai „ šiek tiek susimažinti krūvį“: šiuo metu kažkokių planų, kaip įveikti krizę, nėra, o dirbti tokiomis sąlygomis, kaip teigė „ Vedomosti“ šaltinis, nėra lengva.
Ukraina sieja viltis su naujomis taikos derybomis
Ukraina ir prorusiški sukilėliai pirmadienį rengiasi pirmosioms per tris mėnesius deryboms dėl visapusiškų paliaubų, kuriomis siekiama numalšinti smurto suintensyvėjimą, dar labiau pakirtusį pasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų.
Vietos valdžia pranešė, kad mažiausiai 11 civilių gyventojų žuvo šį savaitgalį, kai vyriausybinės pajėgos ir organizuoti separatistai Rytų Ukrainoje apšaudė vieni kitus raketomis „Grad“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri vienu metu buvo tarp nuosaikesnių Europos balsų Rusijos klausimu, dėl šių neramumų kaltino vis labiau izoliuojamo Kremliaus bandymus stabdyti Rytų Europos valstybių siekį priartėti prie Europos Sąjungos (ES).
Rusijos įvykdytam Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto pažeidimui „neturi būti leista likti“, sakė A.Merkel Vokietijos laikraščiui „Die Welt“.
Ji taip pat teisino sankcijas, kurias Briuselis ir Vašingtonas įvedė Rusijai dėl jos numanomų bandymų suskaldyti savo kaimynę vakaruose keršijant už tai, kad vasario mėnesį čia buvo nuverstas Maskvos remiamas prezidentas.
Rusija reaguodama uždraudė importuoti iš Vakarų maisto produktus ir įvesdama kitus suvaržymus, kurie pakenkė Europos ūkininkams ir išprovokavo nedidelį verslo maištą tokiose šalyse kaip Vokietija.
Diplomatinis žodžių karas ir grumtynės dėl pozicijų suintensyvėjo artinantis naujoms deryboms dėl taikos Ukrainoje.
„Troškimas atplėšti (buvusias sovietines respublikas) nuo Rusijos visuomet buvo vienas pagrindinių Amerikos užsienio politikos prioritetų“, – parlamentui sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
„Tačiau nuo metų pradžios šis troškimas iškilo su nauja jėga ir ypač agresyviai“, – sakė S.Riabkovas, kurį citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka viliasi, kad ramybė šalies rytuose gali padėti jam sutelkti dėmesį į ilgai vėluojančius ekonominius įstatymus, kurie galėtų ištraukti šalį iš faktinio bankroto ir atverti kelią tolesnei pasaulio pagalbai.
Jis paskelbė, kad antradienis bus „tylos diena“ visoje karo zonoje ir kad paskui nuo fronto linijos bus atitraukti sunkieji ginklai, jei separatistai taip pat sudės savo ginklus.
Separatistų lyderiai pažadėjo gerbti ugnies nutraukimą. Tačiau kilo neaiškumų dėl gyvybiškai svarbių derybų Baltarusijos sostinėje Minske, kurias P.Porošenka tikisi surengti tą pačią dieną, dalyvaujant Rusijos ir Europos pasiuntiniams.
Kai kurie separatistų atstovai sakė, kad joks susitikimas nėra įmanomas iki penktadienio. Tokia pozicija, kaip atrodo, bent iš dalies yra siekis atidėti derybas pačių separatistų sąlygomis.
Minsko derybos turėtų pastiprinti taikos susitarimą, kuris tame pačiame mieste buvo sudarytas rugsėjo 5 dieną ir po kurio vis tiek vyko kovos, pareikalavusios, kaip mano Jungtinės Tautos (JT), dar 1 tūkst. gyvybių.