Tik dvi įtakingos Šiaurės Korėjos sąjungininkės Kinija ir Rusija neprisidėjo prie šio prašymo, išdėstyto laiške, adresuotame Čado ambasadoriui prie JT Mahamatui Zene Cherifui, kurio šalis gruodį pirmininkauja Saugumo Tarybai.
Australija, Didžioji Britanija, Čilė, Prancūzija, Jordanija, Lietuva, Liuksemburgas, Pietų Korėja, Ruanda ir Jungtinės Valstijos laiške nurodė esančios „labai susirūpinusios“ dėl padėties komunistinėje Šiaurės Korėjoje.
Dešimt ambasadorių pabrėžė „žmogaus teisių pažeidimų mastą ir sunkumą“, remdamiesi JT komisijos tyrimo ataskaita, kuri buvo paskelbta vasarį.
„Tie pažeidimai grasina daryti destabilizuojantį poveikį regionui ir tarptautinės taikos bei saugumo palaikymui“, – sakoma laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Per metus trukusį tyrimą buvo išklausyti parodymai, kuriuos davė pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos, taip pat surinkta duomenų apie didžiulį griežtojo režimo kalinimo stovyklų tinklą, kuriame laikoma iki 120 tūkst. kalinių, žmonės kankinami, dažnos grupinės egzekucijos bei žaginimai.
Atsakomybė dėl tų pažeidimų tenka uždaros Šiaurės Korėjos valdžios aukščiausiems sluoksniams, sakoma ataskaitoje, paskelbtoje po tyrimo, kuriam vadovavo Australijos teisėjas Michaelas Kirby. Jis sakė, kad kai kurie tų žiaurumų prilygsta nusikaltimams žmoniškumui.
Dešimt ambasadorių prašė surengti Saugumo Tarybos posėdį „kiek galima anksčiau gruodžio mėnesį“.
Be Kinijos ir Rusijos, prie pastangų surengti pasitarimą dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje taip pat neprisidėjo Saugumo Tarybos narės Argentina, Čadas ir Nigerija.
Šis laiškas paskelbtas nepraėjus nė trims savaitėms nuo JT Generalinės Asamblėjos komiteto sprendimo priimti svarbią rezoliuciją, smerkiančią žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Korėjoje ir raginančią Saugumo Tarybą apsvarstyti, ar Pchenjano režimo veiksmus turėtų nagrinėti Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT).
JT diplomatai sakė, kad Kinija, turinti veto teisę Saugumo Taryboje, tikriausiai blokuos bet kokias pastangas perduoti Šiaurės Korėjos bylą TBT.
Rusija ir Kinija balsavo prieš Generalinės Asamblėjos komiteto rezoliuciją, kuri buvo priimta 111 balsų prieš 19, dar 55 šalims susilaikius.
Generalinė Asamblėja dar kartą balsuos dėl šios rezoliucijos šį mėnesį.