Programuotojas namuose buvo vienas, o nekviestus svečius pastebėjo stebėjimo kameros ekrane. Netrukus priėmė vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime, skelbia nytimes.com.

„Jie buvo ginkluoti, atrodė nusiteikę rimtai. Įtariu, kad ketino laužti duris“, – tvirtina P. Durovas. Visai neseniai 30 metų verslininkas dar buvo vadinamas Rusijos Marku Zuckerbergu. Jis įkūrė socialinį tinklą „VKontakte“, kuris Rusijoje žymiai populiaresnis už „Facebook“. Dar daugiau dėmesio sulaukė viešai pasiūlęs darbą Edwardui Snowdenui.

Tada Kremlius sugriežtino interneto kontrolę, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygiai į savo rankas perėmė „VKontakte“. Galiausiai P. Durovas už milijonus pardavė likusias akcijas, pasipriešino valdžios spaudimui atskleisti duomenis apie protestų Ukrainoje lyderius ir balandį iš Rusijos išvažiavo.

Pavelas Durovas
P. Durovas, žinomas dėl aštraus liežuvio ir pomėgio rengtis juodai (primena filmo „Matrica“ veikėją Neo), dabar gyvena kaip vienišas klajūnas, kas kelias savaites vykstantis vis į kitą šalį, o jam kompaniją palaiko nedidelė grupelė ištikimiausių programuotojų.

Vieną dieną jis vaikšto Paryžiaus gatvėmis, kitą – apsistoja Singapūre.

„Asmeniškai valstybių sienų idėja man nėra labai priimtina“, – teigia P. Durovas.

Londone jis neseniai davė pirmąjį interviu po išvykimo iš Rusijos.
Antradienį dalyvavo technologijų konferencijoje San Franciske, kur pristatė naują bendravimui skirtą programėlę „Telegram“ – ji skirta žmonės, kuriems rūpi privatumo išsaugojimas ir saugumas.
P. Durovo odisėja kuo puikiausiai atspindi besikeičiančią interneto Rusijoje padėtį.

Kadaise internetas buvo vertinamas kaip vienas iš būdų diversifikuoti Rusijos ekonomiką. 2006 metais, kai buvo įkurtas „VKontakte“, P. Durovas gimtinę regėjo kaip laisvą nuo mokesčių ir liberalią utopiją technologijų specialistams.

„Tuo metu Rusijoje geriausias dalykas buvo internetas, jo niekas nekontroliavo ir neribojo. Tam tikra prasme interneto laisvė Rusijoje netgi lenkė Jungtines Valstijas“, – teigia jaunas verslininkas.

Dabar V. Putinas į internetą žvelgia įtariai, jį vadina CŽV projektu ir jau ėmėsi veiksmų, kaip Rusiją izoliuoti nuo likusio skaitmeninio pasaulio. Vienas įtakingas Rusijos aktyvistas neseniai pareiškė, kad šalies valdžia ryžtingai ėmėsi kampanijos, kurios tikslas – uždaryti internetą.

„Tikiu laisva rinka, todėl man be proto sunku suvokti, kokia kryptimi juda ši šalis“, – pečiais gūžčioja pašnekovas.

Rusijos ekonomika taip pat kaip reikiant izoliuota, Vakarų sankcijos daro savo darbą. Šalies valdžia pagaliau viešai pripažino akivaizdų faktą – ateinančiais metais šalies laukia recesija.

Didžiausias V. Putinui tekęs iššūkis – pinganti nafta, o P. Durovas tokią situaciją vadina „vienintele galimybe“ pradėti ekonomines ir politines reformas.

„Kai degalų kainos didelės, apie reformų iniciatyvas niekas nekalba. Tokia situacija galėjo tęstis amžinai, niekam nebūtų rūpėję“, – sako P. Durovas.

Šiuo metu verslininkas teigia visą dėmesį skiriantis „Telegram“ – projektui, kuris pradėtas praeitais metais.

Nebus jokių investuotojų iš užsienio, nebus reklamos ar rinkodaros kampanijos. Programėlė nemokama, tačiau jos kūrėjas tvirtina, kad galiausiai papildomos paslaugos bus apmokestintos. Šiuo metu programėle naudojasi apie 50 mln. žmonių, dauguma ne iš Rusijos.

Jaunas rusas agresyviais pareiškimais nesižarsto, tačiau humoras su maišto prieskoniu jam atnešė nemenkų bėdų. To jis neneigia.

2011 metais po prieštaringai vertinamų parlamento rinkimų valdžia nurodė uždaryti visas opozicijos politikų paskyras. Verslininkas sureagavo socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbęs džemperį vilkinčio šuns nuotrauką.


Netrukus prie durų pamatė greitojo reagavimo būrį. Durų jis neatidarė. Palaukę gerą valandą, pareigūnai išsiskirstė.

Verta prisiminti ir 2012 metų Pergalės dieną. Tuomet socialiniame tinkle „Twitter“ P. Dukovas parašė, kad „prieš 67 metų Stalinas prieš Hitlerį apgynė savo teisę spausti Sovietų Sąjungos žmones“.


Toks pareiškimas sulaukė audringos reakcijos. P. Durovas šypteli: „Tai buvo tragedija“.

Po kelių savaičių P. Durovas ir dar keli „VKontakte“ vadovai iš 5 tūkst. rublių banknotų, kurie tuo metu buvo verti 155 dolerių, išlankstė popierinių lėktuvėlių ir paleido juos pro biuro langą. Gatvėje dėl pinigų kilo tikra kova.

Vyras teigia pats nematęs, kas dedasi apačioje, ir, vos sužinojęs, kad dėl tų pinigų žmonės kibo vieni kitiems į atlapus, liovėsi mėtęs lėktuvėlius.

P. Durovas save vadina pastafarizmo pasekėju – tai išgalvotas ateistinis tikėjimas, kurio išpažinėjai gali ant galvos nešioti kiaurasamtį.

„Man patinka juoktis iš rimtų dalykų“, – sako P. Durovas ir patikslina, kad iš tikrųjų save laiko taoistu ar budistu. „Aš taikus sutvėrimas, vegetaras, nemėgstu karo“, – teigia paslaptingasis verslininkas.

2013 metais Rusijos valdžia jau nebeslėpė savo ketinimų. P. Durovas stojo prieš teismą dėl incidento su kelių policijos pareigūnu, kurio, anot verslininko, net nebuvo.

Kaip tik tuo metu jis sužinojo, kad 48 proc. „VKontakte“ akcijų buvo parduotos V. Putinui artimiems žmonėms, nors sutartyje jam ir buvo suteikta pirmojo pasirinkimo teisė.

Programuoti P. Durovas išmoko iš savo brolio matematiko Nikolajaus, kuris tapo jo dešiniąja ranka tiek kuriant „VKontakte, tiek programą „Telegram“.

Būdamas vos 11 metų, P. Durovas jau kūrė savas tokių žaidimų kaip „Tetris“ versijas. Broliai kartu sukūrė strateginį žaidimą „Lao Unit“, kurio veiksmas vyksta senovės Kinijoje. Sankt Peterburgo universitete P. Durovas studijavo kalbotyrą.

Pavelas Durovas
Daug domėjosi propaganda, išmoko kurti plakatus, galinčius paveikti užsienio karius. Plakatuose teigiami tokie dalykai kaip „Esi apsuptas, pasiduok, nebėra vilties“ arba „Kitas vyrukas kaip tik smaginasi su tavo žmona“, prisimena P. Durovas.

Svarbiausias jo užsiėmimas buvo socialinio tinklo kūrimas. Amerikoje studijuojantis bičiulis jam parodė „Facebook“, kuris tuomet dar tik žengė pirmuosius žingsnis. Rusas juo pasinaudojo kaip atspirties tašku.

„Kai kurie dalykai, pavyzdžiui, „VKontakte“ pirminė išvaizda, buvo įkvėpta būtent „Facebook“. Priešingu atveju man būtų prireikę tūkstančio metų, juk nebuvau profesionalus dizaineris“, – sako P. Durovas.

Verslus rusas į pagalbą pasitelkė ir dar kelis kalbotyros studentus, padėjusius jam sukurti duomenų bazę, kuri „VKontakte“ suteikė didelį konkurencinį pranašumą.

2007 metais jis nusprendė leisti naudotojams socialiniame tinkle, nusipjaunant į autorines teises, dalintis garso ir vaizdo įrašais.
Tokia strategija sulaukė amerikiečių pareigūnų dėmesio, kelios didžiosios įrašų bendrovės kreipėsi į teismą.

„Buvo tokių, kurie man sakė, kad po metų jau sėdėsiu kalėjime. Buvau labai neapdairus“, – prisipažįsta „VKontakte“ kūrėjas.

2011 metais dėl Rusijos parlamento rinkimų rezultatų prasidėję protestai valdžios buvo žiauriai numalšinti. Kai už durų laukė greitojo reagavimo būrys, P. Durovas paskambino broliui.

„Supratau, kad nėra saugaus būdo, kaip galėčiau su juo susisiekti. Štai kaip gimė „Telegram“ idėja“, – prisimena drąsus verslininkas.

„Telegram“ – viena iš daugybės bendravimui skirtų programėlių, kurių kūrėjai žada saugumą. Ji jau turi tiek ištikimų gerbėjų, tiek aršių priešininkų, tačiau „Electronic Frontier Foundation“ visai neseniai ją įvertino gana solidžiai.

„Telegram“ bendrovė, įsikūrusi Berlyne, išsiskiria itin sudėtinga struktūra, kurią sudaro po visą pasaulį išsibarsčiusios atstovybės, kurių pagrindinis tikslas – pasirūpinti programėlės naudotojų ramybe.

„Labai retas atvejis, kai verslininkui iš Rusijos pasiseka užsienyje. Galbūt jis gana keista asmenybė, tačiau niekas negali ginčytis – jis talentingas verslininkas“, – teigia 2013 metais iš Rusijos pabėgęs garsus ekonomistas Sergejus Gurievas.

Kai 2013 metų gruodį P. Durovas pardavė likusias „VKontakte“ akcijas, pasigirdo spėliojimų, kad už jis užsidirbo kelis šimtus milijonų dolerių. Tikslaus skaičiaus verslininkas niekada neįvardijo – esą tai draudžia konfidencialumo sutartis.

„Kai dar gyvenau Rusijoje, lankiausiai pas kelis labai turtingus žmones. Mačiau didelių laivų, privačių lėktuvų, didžiulių namų – esu tikras, kad man tokių dalykų tikrai nereikia. Šiuo metu neturiu jokios nuosavybės ir jaučiuosi labai laimingas. Jaučiuosi esąs pasaulio pilietis“, – šypsosi verslininkas.