Aljanso pateikiamais duomenimis, nuo šių metų pradžios iki spalio mėn. pabaigos NATO šalių oro erdvę pažeidė 100 Rusijos lėktuvų, o tai daugiau nei tris kartus viršija 2013 m. NATO šalių narių erdvę pažeidusių Rusijos lėktuvų skaičių.
Londone įsikūrusi saugumo tyrimus atliekanti organizacija „The European Leadership Network“ pavadino šiuos incidentus didelį nerimą keliančiais nacionalinės oro erdvės pažeidimais, į kuriuos teko reaguoti pakeliant į orą NATO pajėgų lėktuvus, vos per plauką išvengiant susidūrimų oro erdvėje.
Vis dėlto, kaip rašo businessweek.com, NATO tai gali būti naudinga.
„Akivaizdu, kad kiekvieną kartą susidurdami su Rusijos pajėgomis ir stebėdami jų naudojamą taktiką, mes apie juos sužinome daugiau“, – lapkričio 19 d. Taline kalbėjo NATO pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlove‘as.
„Tai nutinka vis dažniau, didėja ir veiksmų mastas“, – patikino jis.
Šiuo metu Europos ir JAV susitelkimas prieš Rusiją dėl Ukrainos – tai didžiausia krizė nuo prieš 25 metus pasibaigusio Šaltojo karo laikų. Net ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris, visada pasisakydavęs už dialogą, lapkričio 18 d. pareiškė, kad nemato priežasties optimizmui.
„Išsigandusi“ NATO
„Skubus šalia Ukrainos pasienio mobilizuojamų pajėgų didinimas nuo 20 tūkst. iki 40 tūkst. NATO ne juokais išgąsdino“, – pareiškė Karlas Heinzas Kampas iš Berlyne įsikūrusios Vokietijos vyriausybinės saugumo politikos akademijos („The German Government‘s Federal Academy for Security Policy“).
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lapkričio 18 d. Maskvoje susirinkusiems Rusijos liaudies fronto rėmėjams sakė, kad JAV trokšta ne pažeminti Rusiją, o ją pavergti.
„Turėjome nuostabių politikų, tokių kaip Nikita Chruščiovas, kuris daužė batu į stalą Jungtinėse Tautose“, – spalio 24 d. kalbėjo V. Putinas.
„Visas pasaulis, ypač JAV ir NATO galvodavo, kad Nikitą geriau palikti ramybėje, nes jis gali paleisti raketą“, – pridūrė jis.
Anot buvusio Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovo pavaduotojo Lukaszo Kulesos, šiuo metu vadovaujančio Londone įsikūrusiam „Europos lyderystės tinklui“ („European Leadership Network“), aplinkai tirti skirti mokymai ir kariniai Rusijos lėktuvai, skraidantys šalia NATO, Suomijos ir Švedijos oro erdvės, tobulina komandinį ir kontroliavimo darbą, komunikaciją ir taktiką.
Pajėgų dislokavimo raizgalynė
„Rusijos misija tą pačią dieną išsiuntė lėktuvus į Baltijos, Šiaurės ir Juodosios jūrų regionus, tokiu būdu demonstruodama savo pajėgumus“, – patikino L. Kulesa.
Maskvoje įsikūrusio Strategijos ir technologijų analizės centro vadovas ir Rusijos Gynybos ministerijos viešosios tarybos narys Ruslanas Puchovas mano, kad priemonės, kurias Rusija naudoja mokymams ir misijoms, NATO yra puikiai žinomos.
„Intensyviai vykdydama mokymus ir rengdama skrydžius Rusija nerizikuoja atskleisti jokios slaptos informacijos NATO,“, – patikino R. Puchovas.
„Rusijai gana sėkmingai pavyksta saugoti paslaptis – tai įrodo netikėtai įvykdyta Krymo operacija“, – pridūrė jis.
Išlaidų gynybai didinimas
NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo teigimu, 2008 m. Gruzijos kare susidūrusi su pirminėmis kliūtimis, Rusija padidino ginkluotųjų pajėgų finansavimą: nuo 2005 m. Kremlius padidino karines išlaidas 50 proc., o NATO savo ruožtu sumažino išlaidas 20 proc.
„2008 m. Rusijos generolai savo kariams davė įsakymus iš Maskvos, išbėgdami iš Gynybos ministerijos ir skambindami iš laidinio telefono. Pamokos buvo išmoktos“, – tęsė R. Puchovas – vienas iš knygos apie karinius Ukrainos krizės aspektus „Brothers Armed“ autorių.
Šių metų rugsėjo 4–5 dienomis Velse įvykusiame NATO viršūnių susitikime nubrėžtos NATO rytinės periferijos gynybos nuo Rusijos gairės, o JAV, kurių skiriami pinigai sudaro tris ketvirtadalius viso Aljanso finansavimo, nurodė Europai gynybai skirti daugiau lėšų. Aljansas sutarė rotacijos būdu siųsti į Rytų Europą daugiau pajėgų ir suformuoti 5 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgas.
Baltijos valstybės stiprina savo ginkluotąsias pajėgas, o Estija, reaguodama į pagrobto ir į Maskvą išgabento saugumiečio atvejį, pasienyje su Rusija telkia daugiau karių.
Aljansas valstybės, įskaitant Daniją, Lenkiją ir Vokietiją, taip planuoja didinti išlaidas gynybai, nors Vokietija šį tikslą ketina pasiekti tik 2016 m. – šiuo metu Vokietijos išlaidos gynybai siekia apie 1,3 proc. BVP.
Danija ketina išleisti daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių (apie 11 mlrd. litų) „Lockheed Martin Corp. F–35“, „Boeing Co. F–18 Super Hornet“ arba „Typoon“ naikintuvų, sukurtų „BAE Systems Plc (BA/)“,„Airbus Group NV (AIR)“ ir Italijos „Finmeccanica SpA. (FNC)“ konsorciumo, įsigijimui.
Spalio 24 d. Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas interviu kalbėjo, kad su Rusija ir Ukraina sienas turinti Lenkija per artimiausius vienerius metus ketina pasirinkti sraigtasparnių ir oro erdvės gynybos sistemų tiekėjus – pradedama 27 mlrd. JAV dolerių (74,3 mlrd. litų) programa, skirta karinės technikos atnaujinimui ir Sovietų Sąjungos laikų karinės technikos pakeitimui.
Be to, Lenkija ruošiasi pirkti ugnies paramos sraigtasparnius, bepiločius orlaivius ir „Lockheed F–16“ lėktuvus.
Raginimas atsibusti
Saugumo ekspertas Charly Saloniusas Pasternakas iš Helsinkyje įsikūrusio Suomijos tarptautinių santykių instituto apibūdino Rusijos veiksmus kaip savotišką raginimą atsibusti.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos dabar gali daryti tai, ko prieš 10 metų daryti negalėjo“, – kalbėjo Ch. S. Pasternakas. „Rusija dabar daug sėkmingiau sugeba transportuoti didelius objektus, įveikti didesnius atstumus ir sparčiau pasirengti kovai“, – pridūrė jis.
Dėl šių priežasčių Suomijoje ir Švedijoje nesutariama, ar šioms šalims derėtų prisijungti prie NATO.
V. Putino įsakymu Rusijos kariuomenė perėmė teritorijų, kurios pagal tarptautinės teisės aktus priklauso Moldovai ir Gruzijai, kontroliavimą, o šių metų kovo mėn. užimtas ir Krymas. Spalio 24 d. tarptautinių diskusijų klube „Valdai“ V. Putinas kalbėjo, kad XIX a. pirmą kartą Prūsijos kancleriui Otto von Bismarckui pasirodžius Europos arenoje, „jie pamanė, kad jis yra pavojingas, nes jis kalbėjo tai, ką iš tiesų galvojo“.
„Aš visada stengiuosi sakyti tai, ką galvoju“, – patikino V. Putinas.