Konservatyvusis miesto meras Christianas Estrosi yra atviras glaudžių ryšių su Rusija šalininkas.
Praėjusią savaitę jis lankėsi Maskvoje, viliodamas rusus investuoti į Prancūzijos Rivjerą, rašo france24.com.
Norėdamas įrodyti palankumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, socialiniame tinkle „Twitter“ jis net paskelbė kelis įrašus kirilicos rašmenimis.
Tuo metu, kai tarp Maskvos ir Vakarų tvyro įtampa, jo vizitas neišvengiamai įgavo politinį atsaplvį.
Tiesą sakant, buvęs motociklų ralio čempionas padarė viską, ką galėjo, kad jį politizuotų.
Duodamas interviu radijo stočiai RFI, Ch. Estrosi pasisakė prieš Europos sankcijas, įvestas Maskvai dėl krizės Ukrainoje.
Jis taip pat užsipuolė Prancūzijos sprendimą sustabdyti karinių laivų pristatymą Rusijos kariniam jūrų laivynui.
„Rusija nėra įsitraukusi į karą su Prancūzija. Rusija nekariauja su Europa“, - pareiškė jis.
„Šantažas“
Per Nicolas Sarkozy kadenciją pramonės ministro pareigas ėjęs Ch. Estrosi pareiškė, kad jo šalies vyriausybė naudojasi šia sutartimi, kad galėtų „Rusiją šantažuoti“.
Jis nėra vienintelis Prancūzijos politinės dešinės rusofilas, sukritikavęs F. Hollande`o sprendimą.
Buvęs N. Sarkozy ministras pirmininkas François Fillonas apkaltino Prancūzijos socialistų vyriausybę „pučiant į vieną dūdą su amerikiečiais“.
Abu politikai įspėjo, kad nuo konflikto su Rusija labiausiai nukentės Prancūzijos ekonomika.
„Rusija pasirinko Prancūzijos pramonę ir technologijas, kritiniu ekonomikai metu išsaugodama šimtus darbo vietų“, - ketvirtadienį radijo stočiai RFI sakė Ch. Estrosi, galvoje turėdamas sutartį dėl „Mistral“.
Prieštaringai vertinami sraigtasparnių lėktuvnešiai statomi Prancūzijos Sen Nazero uoste prie Atlanto vandenyno.
Tačiau Ch. Estrosi žino, kad Rusijos kerštas itin skaudžiai gali paliesti jo paties miestą.
Rusų promenada
Prie Viduržemio jūros įsikūrusioje Nicoje, kuri kadaise priklausė Italijai, nuo seno mėgsta atostogauti Rusijos elitas.
Carui Nikolajui II taip patiko šis miestas, kad jis padėjo pastatyti čia krikščionių ortodoksų katedrą, kuri iki šiol tebėra didžiausia Vakarų Europoje.
Po 1917 metų Spalio revoliucijos daugybė pabėgusių Rusijos emigrantų įsikūrė Nicoje – tarp jų ir būsimasis rašytojas Romainas Gary.
Praėjusio šimtmečio pabaigoje, kai žlugo Sovietų Sąjunga, Prancūzijos Rivjerą užplūdo nauja „naujųjų rusų“ banga.
Vietos dienraščio „Nice Matin“ teigimu, Nicoje ir aplinkiniuose rajonuose gyvena ketvirtadalis iš 80 tūkst. Prancūzijoje įsikūrusių rusų.
„Aeroflot“ kiekvieną dieną siūlo tiesioginius skrydžius iš Maskvos į Nicą, be to, dar daugiau rusų dažnai lankosi Prancūzijos Rivjeroje, faktiškai čia negyvendami.
Ch. Estrosi, N. Sarkozy sąjungininkas, garsėjantis griežta pozicija imigracijos klausimais, trokšta praplėsti šiuos viliojančius ryšius.
Jis taip pat mėgino praplėsti kultūrinį bendradarbiavimą, 2013 metais surengdamas naują Rusijos kino festivalį. Šią jo iniciatyvą palaikė dar vienas liūdnai pagarsėjęs Rusijos mylėtojas Gerardas Depardieu.
Žlugę ryšiai
Jis ragino rusų pareigūnus atidaryti konsulatą Nicoje, kurią prieš verslo studijų absolventų ir investuotojų auditoriją pavadino „pirmuoju rusišku Prancūzijos miestu“.
Padedamas Nicos filmų archyvo, jis atsivežė retų filmų apie „Normandijos – Nemuno“ brigadą – vienintelį prancūzų dalinį, kovojusį su sovietais per Antrajį pasaulinį karą – kopijų.
Ch. Estrosi taip pat susitiko su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Rybakovu bei parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovu Aleksejumi Puškovu.
Po pastarojo susitikimo socialiniame tinkle „Twitter“ jis parašė, kad „mes abu apgailestaujame dėl dialogo tarp Prancūzijos ir Rusijos stokos“.
Per interviu RFI Ch. Estrosi pareiškė, kad Prancūzija ir Europos Sąjunga (ES) neatsargiai vertino krizę Ukrainoje, pakurstydamos šalyje gilų susiskaldymą.
„Europai nederėjo raginti pasirašyti laisvos prekybos sutarties su Ukraina“, jei ji žinojo, kad tai pakenks šalies „istoriniams ryšiams“ su Rusija, sakė jis.
N. Sarkozy žinojo geriausiai
„ES ilgą laiką laikėsi nevienareikšmiškos pozicijos dėl Kijevo ir Maskvos, ypač Ukrainos narystės ES klausimu“, - sakė ji „France 24“.
„Tai efektyviai nuvedė Ukrainą į pražūtį ir atitolino Rusiją“.
Tačiau C. Bayou skeptiškai vertino Ch. Estrosi pareiškimus, esą buvęs jo viršininkas N. Sarkozy įtvirtino „itin konstruktyvius santykius su Rusija“.
Nicos meras kiek anksčiau sakė, kad 2008 metų Rusijos ir Gruzijos karas yra sėkmingo N. Sarkozy dialogo su Maskva pavyzdys.
Ch. Estrosi tvirtino, kad tuometinis Prancūzijos prezidentas „vos per 24 valandas“ padėjo kariaujančioms pusėms sudaryti taikos susitarimą.
„N. Sarkozy tuo metu tikrai buvo labai aktyvus, bet susitarimas, kuriam jis tarpininkavo, niekada nebuvo įgyvendintas“, - atkirto C. Bayou.
„Faktiškai nė vienas Prancūzijos prezidentas neužmezgė produktyvaus bendradarbiavimo su Rusijos V. Putinu nuo Jacques`o Chiraco laikų“, - tvirtino ji.