Apie tokį savo sprendimą Rusija pranešė trečiadienį.
Pentagonas mėgino nesureikšminti Rusijos provokacinių ketinimų, o kai kurie Vakarų pareigūnai tokią Rusijos toli siekiančią karinę veiklą priskyrė norui visam pasauliui vėl priminti apie save.
Tačiau net jei Rusija ir turi teisę rengti mokymus savo pasirinktoje tarptautinėje erdvėje, jos planai kontroliuoti oro erdvę šalia Jungtinių Valstijų gali turėti rimtų pasekmių, ypač atsižvelgiant į pastarųjų savaičių įvykusius anapus Atlanto, kur Rusijos lėktuvai ne kartą pažeidė buvusių sovietinių respublikų oro erdvę. Dėl to NATO lėktuvai Rusijos karinius lėktuvus perėmė ar kai kuriais atvejais ir palydėjo gerokai dažniau nei praėjusiais metais.
Kad galimai grįžtame prie Šaltojo karo laikų, leidžia manyti ir tai, kad Estijos teritorijoje veikiantys Rusijos agentai pagrobė Estijos žvalgybos pareigūną, kuris dabar yra laikomas viename Maskvos kalėjimų. O JAV ir Europos pareigūnai svarsto galimybę Rusijos atžvilgiu įvesti papildomų ekonominių sankcijų reaguojant į pranešimus, kad Rusijos kariai ir sunkioji technika, įskaitant artileriją, keliauja per sieną link Rytų Ukrainos.
Visi šie įvykiai patvirtina, kad santykiai tarp Rusijos ir Vakarų yra prasčiausi nuo Tarybų Sąjungos žlugimo.
„Mano nuomone, jie duoda mums suprasti, kad jie yra didelė jėga“, – per spaudos konferenciją šį mėnesį sakė vyriausiasis NATO sąjungininkių pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlove'as. Jos metu generolas kalbėjo apie „kiek labiau provokacinius“ Rusijos lėktuvų skrydžius.
Iki šiol Rusijos lėktuvų įskridimai į jautrią Europos oro erdvę būdavo be incidentų, sakė generolas. Tiek Rusijos pilotai, tiek ir juos iki Rusijos teritorijos lydėję NATO pilotai elgėsi atsakingai. Tačiau kiti NATO pareigūnai nerimauja, kad tokie įskridimai gali baigtis kokiu nors incidentu – lėktuvų susidūrimu ore, pavyzdžiui, – ir dėl to gali padidėti įtampa.
Pentagone kalbėdami apie pranešimus, jog Rusija ketina siųsti tolimojo nuotolio bombonešius patruliuoti Meksikos įlankoje, pareigūnai mėgino tai pateikti kaip normalų faktą. Pentagono atstovas pulkininkas Steve'as Warrenas pabrėžė, kad Rusijos karinis laivynas praeityje yra buvęs Meksikos įlankos tarptautiniuose vandenyse. Jis pridūrė, kad Rusija turi teisę skraidyti tarptautinėje erdvėje.
Anot S. Warreno, svarbiausias dalykas yra, kad Rusija „savo operacijas vykdytų saugiai ir besilaikydama tarptautinių standartų.“ Be to, tai nebus pirmas kartas, kai Rusija patruliuoja prie JAV krantų. Anksčiau rusų lėktuvai skraidė prie Kanados krantų, taip pat palei JAV Kalifornijos valstiją.
Tačiau esminis klausimas, kurį kelia JAV gynybos departamento pareigūnai ir Rusijos veiksmų analitikai yra: „Ką Rusija sumanė?“
Apie Rusijos planus patruliuoti Meksikos įlankoje trečiadienį pranešęs gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad šie skrydžiai bus dalis intensyvesnių pratybų tolimojo nuotolio operacijoms. „Dabartinėje situacijoje mes turime užtikrinti mūsų karinį buvimą vakarinėje Atlanto vandenyno dalyje, rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, o taip pat Karibų ir Meksikos įlankos vandenyse“, – pareiškė jis.
Analitikai sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vakarams nori parodyti, kad Rusija išlieka pasauline jėga, nesitraukia, ir niekas jos nestumdys.
Atkreipdamas dėmesį į tai, kad Rusija nusiuntė savo karo laivus patruliuoti prie Australijos krantų tuo metu, kai ten buvo susirinkę Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderiai, įskaitant patį V. Putiną, Rusijos ekspertas Peteris Zeihanas sako, jog toks jėgos demonstravimas yra „gera geopolitinė strategija“ lyderiui, kuris siekia atkurti savo pasaulines pozicijas. Bet tai reikia daryti gretai.
Buvęs pasaulinės strateginio prognozavimo grupės „Stratfor“ viceprezidentas pažymėjo, kad Rusijoje fiksuojamas ekonominis ir demografinis nuosmukis, todėl V. Putinas turi „daugiausia aštuonerius metus imtis ryžtingų veiksmų“ ir sustabdyti Rusijos smukimą bei sukurti sąlygas, kad Rusija išliktų pasauline jėga.
Šis laiko trūkumas ir paaiškina V. Putino pastangas perimti bent jau pramoninės Ukrainos rytinės dalies kontrolę, sako P. Zeihanas. Rusijos siekis parodyti, kad ji yra jėga, su kuria reikia skaitytis, paaiškina kitus šalies veiksmus.
Tuo pačiu ekspertas pabrėžia, kad demonstruodamas raumenis V. Putinas rizikuoja persistengti. Ligšioliniai Rusijos lėktuvų įskridimai ir paslaptingi šnipų pagrobimai tebuvo Rusijos mėginimai pagąsdinti europiečius ir Vakarus, kad šie nesikištų, kol V. Putinas užima Ukrainą, sako P. Zeihanas.
Tačiau V. Putinas gali ir apsiskaičiuoti ir savo veiksmais išprovokuoti Jungtines Valstijas imtis veiksmų, kaip, pavyzdžiui, stiprinti savo pajėgas Rytų Europoje, o tai būtų „katastrofa“ silpstančiai Rusijai.
